Sekmadienis, 2019 m. balandžio 21 d.

Ku­rie svei­ka­tos ro­dik­liai sa­vi­val­dy­bę stu­mia į rau­do­ną­ją zo­ną?

Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės Svei­ka­tos ir so­cia­li­nės pa­ra­mos ko­mi­te­to po­sė­dy­je pri­sta­ty­ta sa­vi­val­dy­bės vi­suo­me­nės svei­ka­tos ste­bė­se­nos 2018 m. ata­skai­ta. Ją ko­mi­te­to na­riams pri­sta­tė Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tė Mo­ni­ka Ste­pon­kie­nė. Pa­žy­mė­ti­na, kad ata­skai­to­je de­mog­ra­fi­nę būk­lę at­spin­di 2018-ųjų me­tų duo­me­nys, o svei­ka­tos būk­lę – 2017-ųjų.

De­mog­ra­fi­nė pa­dė­tis

Nuo 2001 m. Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė­je gy­ven­to­jų skai­čius ma­žė­ja. 2018 m. pra­džio­je, ly­gi­nat su 2017 m., Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė­je gy­ven­to­jų skai­čius su­ma­žė­jo 185 – 85 mo­te­ri­mis ir 100 vy­rų. Mies­te su­ma­žė­jo 105 gy­ven­to­jais, kai­muo­se – 80. Pa­ste­bė­ta, kad žmo­nių emig­ra­vo taip pat dau­giau, ne­gu imig­ra­vo.
2006–2017 m. lai­ko­tar­piu Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė­je ste­bi­mas nei­gia­mas na­tū­ra­lus gy­ven­to­jų prie­au­gis – dau­giau žmo­nių mi­rė, ne­gu gi­mė. 2018 m. pra­džio­je 1000 vy­rų mū­sų sa­vi­val­dy­bė­je te­ko 1075 mo­te­rys. Gy­ven­to­jų vi­du­ti­nis am­žius pra­ėju­sių me­tų pra­džio­je bu­vo 44 me­tai (vy­rų – 39 me­tai, mo­te­rų – 48 me­tai). De­mog­ra­fi­nis se­nat­vės ko­e­fi­cien­tas bu­vo di­des­nis ne­gu ša­lies. Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė­je, kaip ir Lie­tu­vo­je, 65 m. ir vy­res­nio am­žiaus as­me­nys su­da­ro di­des­nę gy­ven­to­jų da­lį nei vai­kai.
Pa­ste­bi­ma, kad per de­šimt­me­tį vi­so­se pa­grin­di­nė­se am­žiaus gru­pė­se gy­ven­to­jų skai­čius su­ma­žė­jo. 2015–2017 m. vi­du­ti­nės ti­kė­ti­nos gy­ve­ni­mo truk­mės vi­dur­kis pa­di­dė­jo, nes 2017 m. sa­vi­val­dy­bė­je vi­du­ti­nė gy­ve­ni­mo truk­mė sie­kė 76,8 m., Lie­tu­vo­je – 75,53 m. Pa­ly­gi­nus 2016 m. su 2017 m., ir vy­rų, ir mo­te­rų mir­čių su­ma­žė­jo.

Pra­stie­ji ro­dik­liai, esan­tys rau­do­no­je zo­no­je

At­lie­kant ro­dik­lių ste­bė­se­ną, iš są­ra­šo at­rink­ti 3 ro­dik­liai, ku­rių reikš­mės yra pras­čiau­sios, ly­gi­nat su ki­to­mis ma­žo­mis sa­vi­val­dy­bė­mis ir me­tų po­ky­tis yra blo­gė­jan­tis. Dėl šių ro­dik­lių mū­sų sa­vi­val­dy­bė pa­ten­ka į rau­do­ną zo­ną.
Pir­ma­sis ro­dik­lis – ser­ga­mu­mas tu­ber­ku­lio­ze 100 000 gy­ven­to­jų. 2015 m., ly­gi­nant su 2017 m., pa­ste­bi­ma, kad ser­ga­mu­mas tu­ber­ku­lio­ze pa­di­dė­jo nuo 74,8 at­ve­jų iki 104,8 at­ve­jų 100 000 gy­ven­to­jų. 2017 m. sa­vi­val­dy­bė­je nu­sta­ty­ti 8 nau­ji tu­ber­ku­lio­zės at­ve­jai. Vy­rų ir mo­te­rų su­sir­gi­mų nu­sta­to­ma pa­na­šiai. Dau­giau nau­jų tu­ber­ku­lio­zės su­sir­gi­mo at­ve­jų nu­sta­ty­ta dar­bin­go am­žiaus as­me­nų gru­pė­je nuo 18 iki 64 m. am­žiaus. Per pas­ku­ti­nius ket­ve­rius me­tus 2017 m. vie­nas tu­ber­ku­lio­zės at­ve­jis nu­sta­ty­tas vai­kų am­žiaus gru­pė­je. Mir­čių nuo šios li­gos mū­sų sa­vi­val­dy­bė­je ne­bu­vo. Sie­kiant vyk­dy­ti pre­ven­ci­ją, nuo 2018 me­tų įgy­ven­di­na­mas pro­jek­tas „Am­bu­la­to­ri­nių as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė­je pri­ei­na­mu­mo tu­ber­ku­lio­ze ser­gan­tiems as­me­nims ge­ri­ni­mas“. Anot sa­vi­val­dy­bės me­ro An­ta­no Čer­nec­kio, to­kie skai­čiai ne­ra­mi­na, ta­čiau jei­gu žmo­gus ne­no­ri gy­dy­tis, jo ne­pri­ver­si.
Ant­ra­sis ro­dik­lis, dėl ku­rio esa­me rau­do­no­je zo­no­je, – su­si­ža­lo­ji­mo dėl nu­kri­ti­mo at­ve­jų skai­čius 65 m. ir vy­res­nių žmo­nių am­žiaus gru­pė­je 10 000 gy­ven­to­jų. Ly­gi­nant 2017 m. su 2016 m., šis ro­dik­lis iš gel­to­nos zo­nos per­ėjo į rau­do­ną. Per pas­ku­ti­niuo­sius me­tus Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė­je 65 m. ir vy­res­nio am­žiaus as­me­nų, ku­rie bu­vo sta­cio­na­re dėl su­si­ža­lo­ji­mų nu­kri­tus, pa­dau­gė­jo, o Lie­tu­vo­je, at­virkš­čiai, – su­ma­žė­jo. Se­ny­vo am­žiaus mo­te­rys daž­niau pa­ti­ria su­si­ža­lo­ji­mų nu­kri­tus ne­gu vy­rai. Pas­ta­rai­siais me­tais daž­niau taip nu­tin­ka kai­me gy­ve­nan­tiems 65 m. ir vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms. Nuo 2015 m. dau­giau su­si­ža­lo­ji­mų nu­kri­tus pa­ti­ria 85 m. ir vy­res­nio am­žiaus as­me­nys. Mū­sų sa­vi­val­dy­bė­je daž­niau­siai su­si­žei­džia­ma nu­kri­tus na­muo­se.
Tre­čia­sis ro­dik­lis – dar­bin­go am­žiaus as­me­nų, pir­mą kar­tą pri­pa­žin­tų ne­įga­liais, skai­čius 10 000 gy­ven­to­jų. Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė­je dar­bin­go am­žiaus gy­ven­to­jų 2017 m. bu­vo 4810, iš jų 52 pri­pa­žin­ti ne­įga­liais. Sa­vi­val­dy­bė­je daž­niau ne­įga­liais pir­mą kar­tą pri­pa­žįs­ta­mi vy­rai. Per pas­ku­ti­nius aš­tuo­ne­rius me­tus dau­giau­sia dar­bin­go am­žiaus as­me­nų ne­įga­liais pri­pa­žin­ti dėl pik­ty­bi­nių na­vi­kų, taip pat – dėl krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­gų, jun­gia­mo­jo au­di­nio, rau­me­nų ir ske­le­to li­gų.

Ge­rė­jan­tys re­zul­ta­tai

Prie ge­rė­jan­čių re­zul­ta­tų M. Ste­pon­kie­nė pri­sky­rė tai, kad gy­ven­to­jų vi­du­ti­nė ti­kė­ti­na gy­ve­ni­mo truk­mė pas­ta­ruo­sius tre­jus me­tus il­gė­ja, il­ga­lai­kio ne­dar­bo ly­gis per pas­ta­ruo­sius tre­jus me­tus su­ma­žė­jo 1 proc. Pas­ta­ruo­sius de­vy­ne­rius me­tus ma­žė­ja ne­mo­ka­mai mai­ti­na­mų mo­ki­nių skai­čius, so­cia­li­nės pa­šal­pos ga­vė­jų skai­čius er pas­ku­ti­nius pen­ke­rius me­tus su­ma­žė­jo nuo 903 iki 23 ga­vė­jų.
Per pas­ta­ruo­sius dve­jus me­tus 27 at­ve­jais su­ma­žė­jo iš­ven­gia­mų hos­pi­ta­li­za­ci­jų dėl dia­be­to ir jo kom­pli­ka­ci­jų, per tą pa­tį lai­ko­tar­pį nu­sta­ty­ta nau­jų II ti­po cuk­ri­nio dia­be­to su­sir­gi­mų (10 at­ve­jų ma­žiau), sto­ro­sios žar­nos vė­žio anks­ty­vo­sios diag­nos­ti­kos fi­nan­sa­vi­mo pro­gra­mo­je tiks­li­nių as­me­nų da­ly­va­vi­mas pa­di­dė­jo. Taip pat ata­skai­ti­niu lai­ko­tar­piu sa­vi­val­dy­bė­je ne­bu­vo mir­čių dėl sa­vi­žu­dy­bių, žu­vu­sių ar sun­kiai su­ža­lo­tų as­me­nų dar­be dėl ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų, mir­čių dėl at­si­tik­ti­nio pa­sken­di­mo, pės­čių­jų mir­čių dėl trans­por­to įvy­kių, mir­čių, su­si­ju­sių su nar­ko­ti­kų var­to­ji­mu.

Gel­to­na zo­na – pa­ste­bi­mas ro­dik­lių pra­stė­ji­mas

Gel­to­no­je zo­na yra tie sa­vi­val­dy­bės ro­dik­liai, ku­rie ati­tin­ka Lie­tu­vos ro­dik­lius, ta­čiau jų po­ky­tis pra­stė­ja ir jie ga­li tap­ti pri­ori­te­ti­niai. Prie to­kių pri­skir­ti­nas ban­dy­mas žu­dy­tis (4 at­ve­jai), mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kų, ne­si­mo­kan­čių mo­kyk­lo­se, skai­čius, gy­ven­to­jų skai­čiaus ma­žė­ji­mas, iš­ven­gia­mų hos­pi­ta­li­za­ci­jų per vie­ne­rius me­tus skai­čiaus pa­di­dė­ji­mas, ma­žė­jan­tis prak­ti­kuo­jan­čių šei­mos gy­dy­to­jų skai­čius.
Su­ma­žė­jo ir da­ly­va­vi­mas vai­kų krū­mi­nių dan­tų den­gi­mo si­lan­ti­nė­mis me­džia­go­mis pro­gra­mo­je. 2017 m. pro­gra­mo­je da­ly­va­vo 124 vai­kai (6–14 me­tų). Kaip sa­kė ko­mi­te­to na­rys Jo­nas Rė­ka­šius, pa­klau­sus gy­dy­to­jo apie šią si­tu­a­ci­ją, jis at­sa­kė, kad stin­ga ak­ty­vu­mo iš tė­vų. No­rint, kad si­tu­a­ci­ja pa­ge­rė­tų, rei­ka­lin­gas pre­ven­ci­nis dar­bas. „Kas tu­ri tą pre­ven­ci­nį dar­bą da­ry­ti? Ką Ta­ry­ba ga­li pa­da­ry­ti, kad re­zul­ta­tai bū­tų ge­res­ni? Mes iš­klau­so­me ata­skai­tą ir tu­ri­me įsi­dė­mė­ti, kas tu­ri bū­ti pa­da­ry­ta, kad bū­tų ge­riau, ta­čiau kas šį dar­bą tu­ri da­ry­ti?“, – klau­sė me­ras. M. Ste­pon­kie­nė pri­mi­nė, kad svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tė mo­kyk­lo­se kal­ba apie dan­tu­kų prie­žiū­rą, va­ly­mą, ren­gia­mi po­kal­biai ir su tė­ve­liais, ta­čiau veiks­mų tu­ri im­tis tė­vai. „Per vi­są sa­vi­val­dy­bę šį dar­bą dir­ba vie­na spe­cia­lis­tė, ku­ri ap­ima vi­sas ug­dy­mo įstai­gas, kiek spė­ja, tiek ir pa­da­ro. Šei­mos gy­dy­to­jai taip pat tu­rė­tų pri­min­ti tė­vams, kai at­ve­da vai­ku­čius, kad yra to­kios pro­gra­mos, pa­kvies­ti jo­se da­ly­vau­ti. Gran­dis su­kur­ta, rei­ka­lin­gas ko­man­di­nis dar­bas, bū­ti­na ak­cen­tuo­ti, kad yra to­kia pro­ble­ma. Per mo­kyk­lo­se or­ga­ni­zuo­ja­mus tė­vų su­si­rin­ki­mus bū­ti­na kal­bė­tis su tė­vais“, – kal­bė­jo M. Ste­pon­kie­nė. Anot Ar­tu­ro Kun­gio, ši pro­ble­ma yra tė­vų ir mo­kyk­los. „Yra ski­ria­mos lė­šos, vai­kai tu­ri tuo pa­si­nau­do­ti. Ne­liep­si, tai nė dan­tų še­pe­tu­ko neims. Rei­kia di­de­lės tė­vų at­sa­ko­my­bės, aiš­ku, ir mo­kyk­la tu­ri ne­nu­si­ša­lin­ti“, – sa­kė ko­mi­te­to na­rys.
Pri­sta­čius vi­są ata­skai­tą, M. Ste­pon­kie­nė iš­var­di­no pre­ven­ci­nes prie­mo­nes, ku­rių dė­ka bū­tų ga­li­ma pa­ge­rin­ti rau­do­no­je zo­no­je esan­čius ro­dik­lius. Ji pa­tei­kė da­li­nes re­ko­men­da­ci­jas ad­mi­nist­ra­ci­jai, svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­goms. Rei­kė­tų nu­sta­ty­ti, kas už ko­kius punk­tus at­sa­kin­gas. Vyk­do­mi pro­jek­tai taip pat tu­rė­tų pa­ge­rin­ti esa­mus re­zul­ta­tus. Bū­ti­na ben­drau­ti su ben­druo­me­nių pri­mi­nin­kais, kad jie in­for­muo­tų gy­ven­to­jus ir ska­tin­tų da­ly­vau­ti pro­jek­tuo­se.
Ben­drai nu­tar­ta, kad sau­sio 24 d. vyk­sian­čia­me Ta­ry­bos po­sė­dy­je bū­ti­na da­ly­vau­ti gy­dy­to­jams, odon­to­lo­gams, ku­rie tie­sio­giai už šį dar­bą yra at­sa­kin­gi ir ga­li da­ry­ti įta­ką žmo­nėms.

Da­lia BARCYTĖ

Nuotraukoje: Anot A. Kungio (dešinėje), dėl mažo vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis skaičiaus, labiausiai atsakingi yra tėvai.

Komentarai
Kiti straipsniai