Penktadienis, 2024 m. kovo 29 d.

Ka­mi­nų ir pa­ku­rų va­ly­mas – kaip ne­šva­ri kros­nis ga­li pa­kenk­ti svei­ka­tai?

At­ėjus šil­dy­mo se­zo­nui, ap­lin­ko­sau­gos eks­per­tai pui­kiai ži­no, kad gy­ven­vie­čių ore ga­li­ma ti­kė­tis pa­di­dė­ju­sios kie­tų­jų da­le­lių kon­cen­tra­ci­jos. Taip nu­tin­ka to­dėl, jog ka­ti­lai, spau­džiant šal­tu­kui, ima veik­ti vi­su pa­jė­gi­mu, o jei jie ne­va­ly­ti, di­dė­ja ne vien iš­lai­dos šil­dy­mui dėl iš­au­gu­sių ku­ro są­nau­dų, bet ir į ap­lin­ką iš­lei­džia­mos tar­šos kie­kis.

 

Did­mies­čiams tar­ša ne­pri­lygs­ta

Oro tar­šos pro­ble­ma aki­vaiz­džiau­sia di­džiuo­siuo­se ša­lies mies­tuo­se, kur ypač in­ten­sy­vus au­to­mo­bi­lių ju­dė­ji­mas bei daž­nos spūs­tys. Ta­čiau šal­čiau­siais žie­mos mė­ne­siais ši ten­den­ci­ja kar­tais ap­si­ver­čia že­myn gal­va – bū­tent ma­žes­nių gy­ven­vie­čių ar mies­tų te­ri­to­ri­jų, ku­rio­se do­mi­nuo­ja in­di­vi­du­a­lūs gy­ve­na­mie­ji na­mai su in­di­vi­du­a­lio­mis šil­dy­mo sis­te­mo­mis, oras tam­pa la­biau už­terš­tas. Ypač tuo­met, jei nė­ra kri­tu­lių bei vė­jo, ku­rie ga­lė­tų nu­plau­ti ar iš­sklai­dy­ti da­lį kie­tų­jų da­le­lių.
Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Tar­šos pre­ven­ci­jos de­par­ta­men­to Ap­lin­kos oro sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Pau­lius Žvir­blis pa­ste­bi, kad vi­so­je ša­ly­je, ly­gi­nant su 2017-ai­siais, ma­to­mas aiš­kus svei­ka­tai pa­vo­jin­gų kie­tų­jų da­le­lių KD10 kon­cen­tra­ci­jos ore pa­di­dė­ji­mas. Nuo me­tų pra­džios iki lap­kri­čio 13 die­nos KD10 kon­cen­tra­ci­ja pa­ros ri­bi­nę ver­tę Klai­pė­do­je jau vir­ši­jo 56 die­nas (leis­ti­na vir­šy­ti 35 kar­tus per me­tus), Vil­niu­je – 37 die­nas, Kau­ne – 31, Šiau­liuo­se – 25 die­nas. Ti­kė­ti­na, jog ir ma­žes­niuo­se mies­tuo­se, kur ma­ta­vi­mo sto­čių nė­ra, taip pat ga­li­ma di­dė­ji­mo ten­den­ci­ja.
Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to Šiau­lių val­dy­bos Plun­gės ap­lin­kos ap­sau­gos ins­pek­ci­jos vir­ši­nin­kas Ne­ri­jus Ab­lin­gis sa­ko, kad nors šal­tuo­ju me­tų lai­ko­tar­piu Plun­gė­je ste­bi­mas oro tar­šos pa­di­dė­ji­mas, kol kas ra­jo­ne ri­bos ne­per­ženg­tos.
„Ap­lin­kos oro tar­ša Plun­gės mies­te pa­di­dė­ja šal­tuo­ju me­tų lai­ku pra­si­dė­jus šil­dy­mo se­zo­nui. Bio­ku­ru kū­re­na­mo­se ir ši­lu­mą mies­tui tie­kian­čio­se ka­ti­li­nė­se įreng­ti va­ly­mo įren­gi­niai, ma­ži­nan­tys de­gi­ni­mo me­tu su­si­da­riu­sių ter­ša­lų pa­te­ki­mą į ap­lin­ką. Sta­cio­na­rių ap­lin­kos oro tar­šos šal­ti­nių mo­ni­to­rin­go ir kas­met vyk­do­mos vals­ty­bi­nės la­bo­ra­to­ri­nės kon­tro­lės duo­me­ni­mis, iš ka­ti­li­nių į ap­lin­ką iš­me­ta­mų ter­ša­lų kie­kiai ne­vir­ši­ja di­džiau­sių lei­džia­mų kie­kių“, – aiš­ki­na N. Ab­lin­gis. Ta­čiau to ne­pa­sa­ky­si apie in­di­vi­du­a­lių gy­ve­na­mų­jų na­mų šil­dy­mo sis­te­mas.

 

Va­ly­ti ka­mi­nus ir pa­ku­ras ra­gi­na kas tris mė­ne­sius

„Plun­gės mies­to in­di­vi­du­a­lių na­mų gy­ven­to­jai pa­sta­tų šil­dy­mui daž­niau­siai nau­do­ja kie­tuo­ju ku­ru kū­re­na­mus ka­ti­lus. Kū­re­na­ma mal­ko­mis, pju­ve­nų ir dur­pių bri­ke­tais, an­gli­mis ir kt. Pa­si­tai­ko ir at­lie­kų de­gi­ni­mo at­ve­jų. Žie­mos me­tu, kai nė­ra vė­jo, ter­ša­lai kau­pia­si prie­že­mi­nia­me oro sluoks­ny­je, to­dėl oro tar­šos pa­di­dė­ji­mas ypač jau­čia­mas to­se Plun­gės mies­to da­ly­se, ku­rio­se daug in­di­vi­du­a­lių na­mų. Sie­kiant pa­di­din­ti šil­dy­mo­si efek­ty­vu­mą ir su­ma­žin­ti ap­lin­kos tar­šą, gy­ven­to­jams re­ko­men­duo­ja­ma tin­ka­mai pri­žiū­rė­ti ka­ti­lus, lai­ku va­ly­ti pa­ku­ras ir ka­mi­nus“, – tei­gia N. Ab­lin­gis.
Ben­dro­sio­se gais­ri­nės sau­gos tai­syk­lė­se tei­gia­ma, kad iš dūm­trau­kių, dūm­ta­kių ir kros­nių kiek­vie­nais me­tais prieš eks­plo­a­ta­vi­mo pra­džią bū­ti­na iš­va­ly­ti suo­džius ir eks­plo­a­ta­vi­mo me­tu juos va­ly­ti ne re­čiau kaip kar­tą per tris mė­ne­sius. Tad tiems, ku­rie to prieš šį šil­dy­mo se­zo­ną ne­pa­da­rė, rei­kė­tų kuo sku­biau im­tis dar­bo.
„Suo­mių moks­li­nin­kų reng­to­je ata­skai­to­je nu­ro­do­ma, kad net 1 mm suo­džių sluoks­nis ant ši­lu­mos per­da­vi­mo sie­ne­lės ga­li pa­di­din­ti ku­ro po­rei­kį apie 10 proc. dėl su­ma­žė­ju­sio ši­lu­mos ener­gi­jos per­da­vi­mo“, – pa­žy­mi P. Žvir­blis. Rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į tai, jog ne­iš­va­ly­tos pa­ku­ros iš­mes į orą ne tik dau­giau ter­ša­lų, bet ir rei­ka­laus dau­giau ku­ro su­šil­dant tą pa­tį na­mų plo­tą – tai reiš­kia, kad iš­si­va­ly­ti šil­dy­mo sis­te­mą yra ir eko­no­miš­kai nau­din­giau.
Taip pat pa­ta­ria­ma esant ga­li­my­bei se­nus šil­dy­mo ka­ti­lus pa­keis­ti nau­jais Eu­ro­pos Są­jun­gos nu­sta­ty­tus stan­dar­tus dėl tar­šos ati­tin­kan­čiais šil­dy­mo ka­ti­lais – aukš­tus stan­dar­tus ati­tin­kan­tys ka­ti­lai yra efek­ty­ves­ni, to­dėl tiek pat ši­lu­mos su­ku­ria pa­nau­do­da­mi ma­žiau ku­ro. Jei yra to­kia ga­li­my­bė, rei­kė­tų na­muo­se dieg­ti al­ter­na­ty­vios ener­gi­jos sis­te­mas (pvz., ši­lu­mos siur­blius) ar jung­tis prie ap­lin­ko­sau­gi­niu po­žiū­riu efek­ty­vios cen­tra­li­zuo­tos šil­dy­mo tie­ki­mo sis­te­mos.

 

Kaip šil­dy­mas ken­kia svei­ka­tai?

De­gi­nant kie­tą­jį ku­rą – me­die­ną, an­glį ar dur­pes – į ap­lin­ką iš­ski­ria­mi skir­tin­gi ter­ša­lai: kie­to­sios da­le­lės (įskai­tant juo­dą­ją an­glį), po­li­cik­li­niai aro­ma­ti­niai an­glia­van­de­ni­liai (įskai­tant benz(a)pi­re­ną), an­glies mo­nok­si­das ir azo­to ok­si­dai. 2016-ųjų na­cio­na­li­nės ter­ša­lų ap­skai­tos duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je na­mų ūkiuo­se, de­gi­nant kie­tą­jį ku­rą, bu­vo iš­mes­ta 52 proc. smul­kių­jų kie­tų­jų da­le­lių (KD2,5) – tai dvi­gu­bai dau­giau, nei jų iš­si­ski­ria dėl ke­lių trans­por­to.
Be to, de­gi­nant ku­rą na­mų ūkiuo­se, iš­si­ski­ria 79 proc. chlo­rin­tų diok­si­nų ir fu­ra­nų, lai­ko­mų vie­nais žmo­gaus svei­ka­tai pa­vo­jin­giau­sių ter­ša­lų, bei 98 proc. benz(a)pi­re­no – me­džia­gos, ku­ri sie­ja­ma su su­sir­gi­mais vė­žiu.
„Kie­to­sios da­le­lės di­di­na su­sir­gi­mų plau­čių ir krau­jo­ta­kos li­go­mis skai­čių, ga­li ska­tin­ti vė­ži­nius su­sir­gi­mus. Pagal Eu­ro­pos ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros 2018 m. oro ko­ky­bės ata­skai­tą, vien dėl smul­kių­jų kie­tų­jų da­le­lių Lie­tu­vo­je 2015 m. bu­vo priskaičiuota 2600 prieš­lai­ki­nių mir­čių (27,4 tūkst. pra­ras­tų gy­ve­ni­mo va­lan­dų)“, – ko­men­tuo­ja P. Žvir­blis.
Šie skai­čiai ska­ti­na su­si­mąs­ty­ti. Jei no­ri­me iš­veng­ti li­gų, pra­il­gin­ti gy­ve­ni­mo truk­mę, tu­ri­me pa­si­rū­pin­ti šil­dy­mo sis­te­mų re­no­va­ci­ja, ka­ti­lų pa­kei­ti­mu ar bent jau lai­ku tin­ka­mai iš­va­ly­ti pa­ku­ras bei ka­mi­nus, taip pat ne­de­gin­ti at­lie­kų.

Užs. str.

„Plungės žinių“ archyvo nuotr.

Komentarai
Kiti straipsniai