Kaminų ir pakurų valymas – kaip nešvari krosnis gali pakenkti sveikatai?
Atėjus šildymo sezonui, aplinkosaugos ekspertai puikiai žino, kad gyvenviečių ore galima tikėtis padidėjusios kietųjų dalelių koncentracijos. Taip nutinka todėl, jog katilai, spaudžiant šaltukui, ima veikti visu pajėgimu, o jei jie nevalyti, didėja ne vien išlaidos šildymui dėl išaugusių kuro sąnaudų, bet ir į aplinką išleidžiamos taršos kiekis.
Didmiesčiams tarša neprilygsta
Oro taršos problema akivaizdžiausia didžiuosiuose šalies miestuose, kur ypač intensyvus automobilių judėjimas bei dažnos spūstys. Tačiau šalčiausiais žiemos mėnesiais ši tendencija kartais apsiverčia žemyn galva – būtent mažesnių gyvenviečių ar miestų teritorijų, kuriose dominuoja individualūs gyvenamieji namai su individualiomis šildymo sistemomis, oras tampa labiau užterštas. Ypač tuomet, jei nėra kritulių bei vėjo, kurie galėtų nuplauti ar išsklaidyti dalį kietųjų dalelių.
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro skyriaus vyriausiasis specialistas Paulius Žvirblis pastebi, kad visoje šalyje, lyginant su 2017-aisiais, matomas aiškus sveikatai pavojingų kietųjų dalelių KD10 koncentracijos ore padidėjimas. Nuo metų pradžios iki lapkričio 13 dienos KD10 koncentracija paros ribinę vertę Klaipėdoje jau viršijo 56 dienas (leistina viršyti 35 kartus per metus), Vilniuje – 37 dienas, Kaune – 31, Šiauliuose – 25 dienas. Tikėtina, jog ir mažesniuose miestuose, kur matavimo stočių nėra, taip pat galima didėjimo tendencija.
Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos Plungės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Nerijus Ablingis sako, kad nors šaltuoju metų laikotarpiu Plungėje stebimas oro taršos padidėjimas, kol kas rajone ribos neperžengtos.
„Aplinkos oro tarša Plungės mieste padidėja šaltuoju metų laiku prasidėjus šildymo sezonui. Biokuru kūrenamose ir šilumą miestui tiekiančiose katilinėse įrengti valymo įrenginiai, mažinantys deginimo metu susidariusių teršalų patekimą į aplinką. Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių monitoringo ir kasmet vykdomos valstybinės laboratorinės kontrolės duomenimis, iš katilinių į aplinką išmetamų teršalų kiekiai neviršija didžiausių leidžiamų kiekių“, – aiškina N. Ablingis. Tačiau to nepasakysi apie individualių gyvenamųjų namų šildymo sistemas.
Valyti kaminus ir pakuras ragina kas tris mėnesius
„Plungės miesto individualių namų gyventojai pastatų šildymui dažniausiai naudoja kietuoju kuru kūrenamus katilus. Kūrenama malkomis, pjuvenų ir durpių briketais, anglimis ir kt. Pasitaiko ir atliekų deginimo atvejų. Žiemos metu, kai nėra vėjo, teršalai kaupiasi priežeminiame oro sluoksnyje, todėl oro taršos padidėjimas ypač jaučiamas tose Plungės miesto dalyse, kuriose daug individualių namų. Siekiant padidinti šildymosi efektyvumą ir sumažinti aplinkos taršą, gyventojams rekomenduojama tinkamai prižiūrėti katilus, laiku valyti pakuras ir kaminus“, – teigia N. Ablingis.
Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse teigiama, kad iš dūmtraukių, dūmtakių ir krosnių kiekvienais metais prieš eksploatavimo pradžią būtina išvalyti suodžius ir eksploatavimo metu juos valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Tad tiems, kurie to prieš šį šildymo sezoną nepadarė, reikėtų kuo skubiau imtis darbo.
„Suomių mokslininkų rengtoje ataskaitoje nurodoma, kad net 1 mm suodžių sluoksnis ant šilumos perdavimo sienelės gali padidinti kuro poreikį apie 10 proc. dėl sumažėjusio šilumos energijos perdavimo“, – pažymi P. Žvirblis. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog neišvalytos pakuros išmes į orą ne tik daugiau teršalų, bet ir reikalaus daugiau kuro sušildant tą patį namų plotą – tai reiškia, kad išsivalyti šildymo sistemą yra ir ekonomiškai naudingiau.
Taip pat patariama esant galimybei senus šildymo katilus pakeisti naujais Europos Sąjungos nustatytus standartus dėl taršos atitinkančiais šildymo katilais – aukštus standartus atitinkantys katilai yra efektyvesni, todėl tiek pat šilumos sukuria panaudodami mažiau kuro. Jei yra tokia galimybė, reikėtų namuose diegti alternatyvios energijos sistemas (pvz., šilumos siurblius) ar jungtis prie aplinkosauginiu požiūriu efektyvios centralizuotos šildymo tiekimo sistemos.
Kaip šildymas kenkia sveikatai?
Deginant kietąjį kurą – medieną, anglį ar durpes – į aplinką išskiriami skirtingi teršalai: kietosios dalelės (įskaitant juodąją anglį), policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (įskaitant benz(a)pireną), anglies monoksidas ir azoto oksidai. 2016-ųjų nacionalinės teršalų apskaitos duomenimis, Lietuvoje namų ūkiuose, deginant kietąjį kurą, buvo išmesta 52 proc. smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) – tai dvigubai daugiau, nei jų išsiskiria dėl kelių transporto.
Be to, deginant kurą namų ūkiuose, išsiskiria 79 proc. chlorintų dioksinų ir furanų, laikomų vienais žmogaus sveikatai pavojingiausių teršalų, bei 98 proc. benz(a)pireno – medžiagos, kuri siejama su susirgimais vėžiu.
„Kietosios dalelės didina susirgimų plaučių ir kraujotakos ligomis skaičių, gali skatinti vėžinius susirgimus. Pagal Europos aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. oro kokybės ataskaitą, vien dėl smulkiųjų kietųjų dalelių Lietuvoje 2015 m. buvo priskaičiuota 2600 priešlaikinių mirčių (27,4 tūkst. prarastų gyvenimo valandų)“, – komentuoja P. Žvirblis.
Šie skaičiai skatina susimąstyti. Jei norime išvengti ligų, prailginti gyvenimo trukmę, turime pasirūpinti šildymo sistemų renovacija, katilų pakeitimu ar bent jau laiku tinkamai išvalyti pakuras bei kaminus, taip pat nedeginti atliekų.
Užs. str.
„Plungės žinių“ archyvo nuotr.