Per keturis mėnesius iš mūsų šeimų paimti 8 vaikai. Specialistai tikina, jog tikrai ne be pagrindo
Pastaruoju metu vis pasigirsta įvairių atvejų, jog tai viename, tai kitame šalies mieste vaiko teisių apsaugos specialistai be rimto pagrindo paima iš šeimų nepilnamečius vaikus, ir šie atsiduria pas globėjus. Praėjusį sekmadienį į mitingą prieš vaikų atiminėjimą koks tūkstantis žmonių buvo susirinkę ir Klaipėdos Atgimimo aikštėje, pasisakė už Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo keitimą. Tėvams darosi neramu, jog dėl kokio menkniekio ar kaimyno skundo gali sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio. Apžvelgdama situaciją Plungėje, lapkričio 20 dieną Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdyje kalbėjusi tarnybos specialistė Irmantė Batakienė prasitarė, jog toks jausmas, kad mes gyvename kitoje respublikoje – pas mus padėtis tikrai nėra bloga, o vaikai paimami tik kraštutiniu atveju, gavus teismo leidimą.
Apie Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos eigą Plungės rajono savivaldybėje ir bendrą situaciją Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Plungės rajone patarėja I. Batakienė antradienį kalbėjo Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto nariams.
Kaip jau skelbta, Vaiko teisių apsaugos skyrius yra nebe Savivaldybės pastate ir nebe jos pavaldume – persikėlė į darbo biržos patalpas (A. Jucio g. 9), yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos žinioje.
Vaikų teisių apsauga yra užtikrinama visą parą. Jei pranešimas gaunamas po darbo ar savaitgalį, į šeimą vyksta policijos pareigūnai, bet kviečiamas ir budintis tarnybos darbuotojas.
I. Batakienės pateiktais duomenimis, šiais metais, per keturis mėnesius (liepos–spalio mėn.), iš viso buvo surašyti 127 grėsmės vaikui lygiai dėl 127 vaikų, kurių teisės galimai buvo pažeistos. Tiesa, net 73 atvejai nepasitvirtino. Specialistė pripažino, jog pasitaiko atvejų, kad kaimynai tyčia skundžia šeimą. Tačiau kiekviena situacija yra patikrinama, įvertinamas grėsmės lygis, apklausiami ne tik vaikai, bet ir kiti kaimynai, artimieji, mokytojai, auklėtojai ir pan. Niekada vaikas iš šeimos neišplėšiamas drastiškai.
Pavyzdžiui, jeigu po kaimynų skundo specialistai išties randa kokia nors proga „baliavojančius“ tėvus ir abu yra išgėrę, vaikai iš tokios nesaugios aplinkos tikrai išvežami, bet pirmiausiai ieškoma blaivių giminaičių. Jei jų nėra, vežami pas budinčius globėjus ar į socialinių paslaugų centrą.
Paskui tėvai turi nemažai reikalų: išsiblaivę turi geranoriškai bendrauti su vaiko teisių apsaugos specialistais, yra informuojami, jog šeimoje bus vertinamas vaikui (-ams) kylančios grėsmės lygis pagal specialią anketą, bus atliekami tyrimo veiksmai, renkama informacija iš gydymo ir mokymo įstaigų, iš kaimynų, giminaičių ir pan. Tam tarnyba turi dvi dienas. Surinkus pradinę informaciją ir įvertinus situaciją, kad grėsmės lygis – nulinis (pvz., buvo atsitiktinis vienkartinis tėvų prisigėrimas), vaikai grąžinami tą pačią arba kitą dieną. Jeigu visgi nustatomas pirmas grėsmės lygis, įvertinama, jog šeimoje yra problemų ir reikia specialistų pagalbos, inicijuojamas atvejo vadybos procesas, kuris reiškia, kad šeimai teks priimti socialinių paslaugų centro specialistų pagalbą. Tiesa, tokiu atveju vaikas taip pat grąžinamas šeimai. Jei nustatomas antras grėsmės lygis, t. y. pats didžiausias, – vaikas paimamas iš šeimos nedelsiant ir ilgesniam laikui – tol, kol tėvai, padedami specialistų, susitvarko su problemomis. Jei susitvarkyti nenori, vaikui ieškoma nuolatinė globa.
„Mūsų pozicija visada buvo ir išliko tokia pati: vaikas privalo augti biologinėje šeimoje“, – akcentavo specialistė. Iki liepos mėnesio vaikų paėmimų išvis buvo išvengta, o nuo liepos 1-osios iki lapkričio 1-osios, nustačius jau antrąjį grėsmės lygį, paimti 8 nepilnamečiai: 3 – darbo laiku ir 5 – po darbo valandų. Šios šeimos, pasak I. Batakienės, jiems jau buvo žinomos, vaikai tikrai nebuvo atimti iš tvarkingų šeimų. Pagrindinės paėmimo priežastys – alkoholizmas ir smurtas. Be to, leidimą paimti vaikus visais aštuoniais atvejais išdavė teismas.
Paimtiems vaikams taikyta skirtinga laikinoji globa: vienas pateko pas budintį globotoją, du atsidūrė Plungės socialinių paslaugų centre, penki buvo nuvežti pas giminaičius. Beje, trys iš nepilnamečių jau grįžo į savo šeimas, dėl kitų keturių tėvai taip pat stengiasi ir daro visus žingsnius, kad savo atžalas susigrąžintų. Tik vienas paimtas vaikas tėvams nerūpi, tad jam greičiausiai reikės nuolatinės globos.
Specialistė pabrėžė, jog bet koks pliaukštelėjimas vaikui jau yra smurtas, ir dėl to tėvai gali turėti minėtų nemalonumų. Auklėti savo atžalas reikia be mušimo. Jei tėvai to nesugeba – tam yra įvairios pagalbos tarnybos ir specialistai. Taip pat negalima palikti vaiko namuose vieno, jei jis neturi 6 metų.
Visgi bendra situacija Plungėje, pasak I. Batakienės, nėra bloga. Ir tikrai nėra, kaip dabar akcentuojama, kad vaikai iš šeimų paimami be reikalo. „Atrodo, kad mes gyvename kitoje respublikoje“, – sakė specialistė, pridurdama, jog vaikai paimami tik kraštutiniu atveju, esant labai rimtam pagrindui.
Lina MOTUŽIENĖ