Sau­lė Anu­žy­tė: „Nors dziu­do čem­pio­ne ir ne­ta­pau, bet kaž­kas iš ma­nęs vis tiek iš­ėjo“

Ne­daug Plun­gė­je su­tik­si mer­gi­nų, mėgs­tan­čių dziu­do. Ga­li­ma jas vi­sas ant ran­kų pirš­tų su­skai­čiuo­ti, nes ši, ga­li­ma sa­ky­ti, ne­mer­gai­tiš­ka spor­to ša­ka ma­žai kam ke­lia ge­ras emo­ci­jas ir su­tei­kia pa­si­ten­ki­ni­mą. Dau­ge­lis tik­rai pa­sa­ky­tų, kad ali­nan­čios tre­ni­ruo­tės ir pra­kai­to kva­pas vi­sai ne­de­ra su mer­gai­čių gy­ve­ni­mo bū­du.

Ta­čiau Sau­lei Anu­žy­tei, dar 2010-ai­siais Plun­gės spor­to ir rek­re­a­ci­jos cen­tre pra­dė­ju­siai lan­ky­ti dziu­do tre­ni­ruo­tes pas tre­ne­rį An­ta­ną Kas­tec­ką, to­kios kal­bos bu­vo nė mo­tais. Tvir­to cha­rak­te­rio ir re­to už­si­spy­ri­mo mer­gi­na ryž­tin­gai sie­kė už­si­brėž­tų tiks­lų, pa­nei­gė nu­si­sto­vė­ju­sį ste­re­o­ti­pą, kad dziu­do – tik vy­rų rei­ka­las, ir šiais me­tais bai­gė Spor­to ir rek­re­a­ci­jos cen­tro dziu­do pro­gra­mą bei pa­sie­kė ga­na aukš­tų re­zul­ta­tų įvai­riuo­se Lie­tu­vos čem­pio­na­tuo­se.
Ji – vie­nin­te­lė mer­gi­na, šiais me­tais bai­gu­si dziu­do pro­gra­mą Plun­gės spor­to ir rek­re­a­ci­jos cen­tre, nors mo­ky­tis šios spor­to ša­kos sub­ti­ly­bių 2010-ai­siais at­ėjo ir dau­giau mer­gi­nų. Tik, ma­tyt, iš­si­gan­do ali­nan­čių tre­ni­ruo­čių, už­klu­pu­sių ne­sėk­mių, nuo­la­ti­nių trau­mų. Gal ne­bu­vo ir tin­ka­mai psi­cho­lo­giš­kai nu­si­tei­ku­sios, ne­pa­ka­ko ryž­to, va­lios bei už­si­spy­ri­mo siek­ti tiks­lų.
Dziu­do tre­ne­ris A. Kas­tec­kas, pa­ste­bė­jęs už­si­spy­ru­sią, mo­kan­čią už sa­ve pa­sto­vė­ti bei tvir­to kū­no su­dė­ji­mo mer­gai­tę, pa­siū­lė jos ma­mai Jū­ra­tei Anu­žie­nei at­ves­ti ją į dziu­do tre­ni­ruo­tes, kad re­a­li­zuo­tų sa­ve ir pa­siek­tų kuo aukš­tes­nių re­zul­ta­tų.
Ir Sau­lei, ir jos ma­mai Jū­ra­tei bei tė­ve­liui Sau­liui pa­ti­ko šis pa­siū­ly­mas, tad mer­gai­tė, ga­vu­si tė­vų su­ti­ki­mą, nie­ko ne­lau­ku­si nu­spren­dė nu­ei­ti į Plun­gės spor­to ir rek­re­a­ci­jos cen­trą bei už­si­ra­šy­ti į dziu­do mo­ky­mo­si pro­gra­mą. Ži­no­ma, Sau­lė ir pa­ti be ga­lo no­rė­jo spor­tuo­ti.
J. Anu­žie­nė la­bai ge­rai pri­si­mi­nė tre­ne­rio A. Kas­tec­ko pa­sa­ky­tus žo­džius, kai pir­mą kar­tą Sau­lė at­ėjo į dziu­do tre­ni­ruo­tę. „Gal čem­pio­nės ir ne­už­au­gin­si­me, bet ban­dy­si­me kaž­ką iš jos pa­da­ry­ti“, – dar prieš aš­tuo­ne­rius me­tus bu­vo įsi­ti­ki­nęs jis, pa­ma­tęs tvir­tą, ge­rus duo­me­nis tu­rin­čią mer­gai­tę.
Ir, pa­sak ma­mos Jū­ra­tės, pa­da­rė ne­ma­žai. Jos duk­ra, ve­da­ma be­ga­li­nio no­ro ir ryž­to bei pa­de­da­ma pa­ty­ru­sio tre­ne­rio, ne tik bai­gė Spor­to mo­kyk­lą, bet ir pa­sie­kė ga­na aukš­tų re­zul­ta­tų įvai­riuo­se Lie­tu­vos dziu­do čem­pio­na­tuo­se.
Dar 2014-ai­siais jau­no­ji spor­ti­nin­kė iš Plun­gės Lie­tu­vos jau­nu­čių dziu­do U-16 čem­pio­na­te lai­mė­jo ant­rą­ją vie­tą. 2016 me­tais at­vi­ruo­siuo­se Lie­tu­vos jau­nių dziu­do U-18 ir jau­ni­mo dziu­do U-21 čem­pio­na­tuo­se Sau­lė taip pat už­ėmė ant­rą­sias vie­tas. 2017-ai­siais at­vi­ra­ja­me Lie­tu­vos jau­ni­mo dziu­do U-21 čem­pio­na­te iš­ko­vo­ta tre­čio­ji vie­ta. O šiais me­tais U-21 čem­pio­na­te vėl užėmė ant­rą­ją vie­tą.
Be to, kaip pa­sa­ko­jo J. Anu­žie­nė, Sau­lė tu­ri ru­dą dir­žą, ku­riuo la­bai di­džiuo­ja­si, mat tik­rai ne­dau­ge­liui pa­vyks­ta jį gau­ti, ypač – mer­gi­noms. Gau­ti ru­dą dir­žą reiš­kia, kad pa­siek­ta ir pa­tvir­tin­ta ket­vir­ta meist­riš­ku­mo pa­ko­pa. Jau­no­ji Plun­gės spor­ti­nin­kė yra ir Lie­tu­vos jau­nių bei jau­ni­mo rink­ti­nės na­rė.
Kiek­vie­nais me­tais Sau­lė pa­ten­ka ir tarp ge­riau­sių, aukš­čiau­sius re­zul­ta­tus pa­sie­ku­sių Plun­gės spor­ti­nin­kų. Šiais me­tais jau­na­jai plun­giš­kei įteik­ta ne tik me­ro Aud­riaus Kli­šo­nio pa­dė­ka, bet ir 200 eu­rų pi­ni­gi­nė pre­mi­ja, ku­ri nu­ma­ty­ta Lie­tu­vos čem­pio­na­tų bron­zos ir Lie­tu­vos tau­rės var­žy­bų auk­so me­da­lių lai­mė­to­jams.
Sau­lės tė­vai džiau­gia­si ir di­džiuo­ja­si duk­ros pa­sie­ki­mais, me­da­liais, ku­riuos lai­mė­jo pa­de­da­ma ali­nan­čio dar­bo spor­to sa­lė­je, di­džiu­lio už­si­spy­ri­mo ir ryž­to. Jie lai­min­gi, kad Sau­lei šių bruo­žų tik­rai ne­trūks­ta, kaip ir nu­si­tei­ki­mo at­kak­liai ko­vo­ti.
Tre­ne­rio A. Kas­tec­ko žo­džiai, pa­sa­ky­ti prieš aš­tuo­ne­rius me­tus, iš­si­pil­dė su kau­pu. Pa­siek­ta žy­miai dau­giau, ne­gu ti­kė­ta­si. Ir iki čem­pio­nės var­do trū­ko vi­sai ne­daug. Ta­čiau ne tai svar­biau­sia, pa­sak ma­mos Jū­ra­tės. „Vi­sa­da sa­ky­da­vau, kad svar­biau­sia – da­ly­vau­ti, steng­tis, siek­ti, to­bu­lė­ti, mo­ky­tis iš sa­vo klai­dų. Vi­sų pri­zų ne­lai­mė­si ir vi­sų lau­rų ne­nu­skin­si“, – pa­sa­ko­jo ma­ma.
O nu­si­vy­li­mo aša­rų, pra­lai­mė­ji­mo kar­tė­lio, pa­sak ma­mos, bū­ta ne­ma­žai. „Ne kar­tą Sau­lė no­rė­jo mes­ti dziu­do tre­ni­ruo­tes. Ypač, kai ne­si­sek­da­vo. Duk­ra la­bai iš­gy­ven­da­vo, kai ne­pa­siek­da­vo aukš­čiau­sių re­zul­ta­tų. Be to, tre­ni­ruo­čių bei var­žy­bų me­tu pa­tir­tos trau­mos ir­gi ve­dė mer­gi­ną į ne­vil­tį. Bet ir tai ne­pa­lau­žė Sau­lės no­ro spor­tuo­ti, o nu­pirk­tas nau­jas ki­mo­no ne kar­tą gel­bė­jo iš be­vil­tiš­kos si­tu­a­ci­jos. Jai tai teik­da­vo vil­čių, ir po tru­pu­tį Sau­lė ap­rim­da­vo, iš­si­gy­dy­da­vo pa­tir­tas trau­mas, vėl lan­ky­da­vo tre­ni­ruo­tes,ir vėl pra­dė­da­vo sek­tis. Be to, duk­rai sa­ky­da­vau, kad rei­kia ver­tin­ti tai, ką dėl ta­vęs da­ro ki­ti. Gy­ve­ni­me bū­na vis­ko: ir pa­ki­li­mų, ir nu­kri­ti­mų, o juk ir tė­vų nu­pirk­tas bran­gus ki­mo­no rei­ka­lin­gas tik jai. Ne­gi gu­lės ir dul­kės spin­to­je kaip nie­kam ne­rei­ka­lin­gas daik­tas. Gai­la bus vel­tui iš­leis­tų pi­ni­gų“, – pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si ma­ma.
Šiais me­tais bai­gu­si Plun­gės „Sau­lės“ gim­na­zi­ją bei Spor­to ir rek­re­a­ci­jos cen­trą, S. Anu­žy­tė iš­va­žia­vo mo­ky­tis į Kau­ną, kur ko­le­gi­jo­je stu­di­juo­ja iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo spe­cia­ly­bę. No­ri bū­ti lop­še­lio-dar­že­lio auk­lė­to­ja ir ug­dy­ti vai­kus.
De­vy­nio­lik­me­tė mer­gi­na ne tik mo­ko­si, bet ir ak­ty­viai įsi­trau­kė į Kau­no dziu­do klu­bo veik­lą. Čia ji vėl lan­ko dziu­do tre­ni­ruo­tes, ku­rias ve­da pa­ty­ru­si tre­ne­rė Lo­li­ta Du­dė­nie­nė. Mer­gi­na nė ne­ma­no ap­leis­ti spor­to, jai tai pa­tin­ka.
Kaip sa­kė pa­ti S. Anu­žy­tė, jai pa­tin­ka dirb­ti ir su vai­kais. Mer­gi­na ne­at­me­ta ga­li­my­bės, kad at­ei­ty­je ga­li tap­ti ir dziu­do tre­ne­re bei mo­ky­ti mer­gai­tes dziu­do pa­slap­čių. Jau­no­ji spor­ti­nin­kė, dar be­si­mo­ky­da­ma Plun­gės spor­to ir rek­re­a­ci­jos cen­tre, mie­lai pa­va­duo­da­vo tre­ne­rius, tal­kin­da­vo jiems, pa­dė­da­vo var­žy­bų me­tu, net tei­sė­jau­da­vo, kai šie pa­pra­šy­da­vo. Kaip pa­sa­ko­jo Sau­lė, jai tai la­bai pa­tik­da­vo, jaus­da­vo­si pa­ky­lė­ta, kai tre­ne­riai ja pa­si­ti­kė­da­vo, tad ir at­ei­ty­je sa­vo dar­bą ma­to tik su vai­kais.
Sau­lės va­lia, ryž­tas, pa­stan­gos, dar­bas, no­ras įro­dy­ti, kad yra nė kiek ne pra­stes­nė už ki­tas mer­gi­nas, da­vė ge­rų re­zul­ta­tų. „Nors čem­pio­ne ir ne­ta­pau, bet kaž­kas iš ma­nęs vis tiek iš­ėjo“, – pri­si­mi­nu­si tre­ne­rio A. Kas­tec­ko žo­džius, pa­brė­žė Sau­lė. Ji la­bai di­džiuo­ja­si, kad bū­tent dziu­do yra jos ho­bis, lais­va­lai­kis, mėgs­ta­miau­sia veik­la. Be to, spor­tuo­da­ma mer­gi­na ne tik su­tvir­tė­jo fi­ziš­kai, pa­sie­kė ga­na aukš­tų re­zul­ta­tų, bet ir su­kau­pė ne­ma­žai gy­ve­ni­miš­kos pa­tir­ties.

Edi­ta LUKIENĖ

Nuotraukoje: Saulė Anužytė 2017 m. Atvirojo Lietuvos jaunimo dziudo U-21 čempionate buvo apdovanota diplomu.