Didžiausia svajonė ir siekis buvo Nepriklausoma Lietuva…
Spalio 20-ąją, šeštadienį, Plungės rajono viešoji biblioteka ir Žemaičių dailės muziejus pakvietė plungiškius į Sąjūdžio 30-etį.
Renginys prasidėjo Šv. Jono krikštytojo bažnyčioje šv. Mišiomis už gyvus ir mirusius Plungės sąjūdiečius. Vėliau iškilminga eisena, nešina Lietuvos vėliava, patraukė į Vaikų biblioteką. Susibūrusiuosius kieme pasveikino bibliotekos direktorė Violeta Skierienė, Gintaras Armalis, o po to, kaip ir prieš trisdešimt metų, buvo iškelta trispalvė.
Trečiajame vaikų bibliotekos aukšte įsikūrusioje kūrybos palėpėje vyko Plungės sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių susitikimas su visuomene. Jį vedė sąjūdiečiai Zita Paulauskaitė, Vida Turskytė ir G. Armalis. Šie žmonės prisiminimais grįžo į netolimą praeitį, pasakojo apie nedrąsius pirmuosius laisvėjimo žingsnius, prisiminė bendražygius – Artūrą Aliuką, Danutę Malakauskienę, Zigmą Vaišvilą, Mečį Laurinkų ir kitus, bendrą veiklą – talkas, susirinkimus, mitingus…
Trisdešimtmečio proga sąjūdiečius sveikino Plungės meras Audrius Klišonis. Pasak jo, prieš 30 metų didžiausia svajonė ir siekis buvo Nepriklausoma Lietuva. Tada ne itin svarstyta, kokia ji turėtų būti… Šiandien laisvę turime. Gal ne viskas yra taip, kaip tikėtasi, bet šalies gerovė priklauso nuo mūsų pačių. Meras linkėjo kantriai ir atkakliai ieškoti santarvės, neiškeliant savo ego aukščiau visų kitų, mokėti išklausyti, priimti ir kitokią nuomonę.
Seimo narys Jurgis Razma džiaugėsi, kad likimas suteikė galimybę gyventi ypatingame permainų laikotarpyje, savo akimis matyti, kaip žmonės tikro idealizmo vedini būrėsi į taikius sambūrius. Pasak Seimo nario, prieš trisdešimt metų išgyventus jausmus nelengva perteikti, juos gali suprasti tik patys tai patyrę.
Su Sąjūdžio sukaktimi bendraminčius sveikino ir tuometinis TSRS liaudies deputatas Zigmas Vaišvila, atvykęs į renginį su žmona Regina. Jis, prisimindamas Sąjūdžio laikus, Nepriklausomybės paskelbimo išvakares, kvietė žmones nebijoti būti laisvus, pripažinti sau ir kitiems, kad esame žmonės, kuriems nesvetima klysti, ragino visus drąsiai sakyti tiesą sau ir kitiems.
Trisdešimties metų praeitį prisiminė ir Seimo narys Jonas Varkalys. Jis pasakojo, kaip jam dirbant melioracijoje, vietoj rytinių pasitarimų buvo aptariama, ką pasakė Paulauskaitė ar Vaišvila.
Mokytoja Alina Milašienė Sąjūdžio judėjimą vadino stebuklu, kalbėjo, jog šis reiškinys išvedė į šviesą, atvėrė pasirinkimo būti laisviems galimybę. Mokytoja pasidalijo prisiminimu, kaip jos dukra pasidarė trispalvę iš prie lazdelės pririštų kaspinų.
Sąjūdžio judėjimui priklausiusi Dainora Gedvilienė pasakojo apie savo ir kitų jaunų žmonių pasipriešinimo sistemai veiklą, dėkojo A. Aliukui, Z. Paulauskaitei už drąsą, iniciatyvą, vienijimą bendram siekiui.
Kalbėti pakviestas Plungės klebonas Vytautas Gedvainis akcentavo, kad svarbiausia žmogui – dvasinė laisvė. Svarstė, kad nesvarbu, jog sovietmečiu duona pigiau kainavo, užtat gyventa baimėje. Ragino įvertinti laisvę mąstyti, kalbėti, dirbti ir tuo gyventi.
Prisiminimais dalijosi ir Algirdas Matas Duoblys, Irena Kudžmienė. Tylos minute pagerbtas amžinybėn iškeliavęs 1989 m. Sąjūdžio Plungės rajono tarybos pirmininkas Antanas Lapukas.
Po sąjūdiečių susitikimo su plungiškiais Žemaičių dailės muziejuje vyko parodos „Sąjūdžio kelias“ atidarymas ir pokalbiai prie kavos.
Plungės rajono savivaldybės inf.
Nuotraukoje: Plungės sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių susitikimas su visuomene.
Kristinos Paulauskaitės nuotr.