Šeštadienis, 2018 m. lapkričio 17 d.

„Vie­ni at­nau­ji­na pa­sta­tus, ki­ti – sie­las“

Šios va­sa­ros pa­bai­go­je tve­riš­kiai su­lau­kė nau­jo ga­ny­to­jo. Dve­jus me­tus Tve­rų Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ap­si­reiš­ki­mo baž­ny­čia ir jos pa­ra­pi­jie­čiais rū­pi­no­si kle­bo­nas doc. dr. Sau­lius Stumb­ra. Nau­ja­sis kle­bo­nas Edu­ar­das Ste­po­na­vi­čius pa­ra­pi­jie­čiams pri­sis­ta­tė rug­pjū­čio 26-ąją. Nors jis čia pra­lei­do dar ne tiek daug lai­ko, Tve­rų mies­te­lį įvar­di­ja kaip la­bai jau­kų ir gra­žų.

Baž­ny­čia ly­di nuo pat vai­kys­tės

E. Ste­po­na­vi­čiaus tė­viš­kė yra Ak­me­nės r., Kruo­pių kai­me. Bū­tent ten ir at­si­ra­do ry­šys su baž­ny­čia, nes jo se­ne­lis daug me­tų bu­vo zak­ris­ti­jo­nas. Vai­kys­tė­je pats pa­tar­nau­ti kle­bo­nui ne­drįs­da­vo, pa­tar­na­vi­mai pra­si­dė­jo nuo se­mi­na­ri­jos, kai va­sa­ro­mis grįž­da­vo na­mo, į sa­vą baž­ny­čią. Ryš­kiau­sias vai­kys­tės pri­si­mi­ni­mas – kai ku­ni­gas kal­bė­da­vo sa­kyk­lo­je, jo vei­das švies­da­vo ne­že­miš­ka švie­sa, ku­ri ir ža­vė­jo, ir gąs­di­no. E. Ste­po­na­vi­čiaus iš­ėji­mas į se­mi­na­ri­ją ap­lin­ki­nių la­bai ne­nu­ste­bi­no. Nors iki 12 kla­sės gal­vo­jo apie mo­ky­to­jo spe­cia­ly­bę, kaip pats sa­ko, to­li nuo to ne­pa­bė­go, nes da­bar ir pats mo­ko­si, ir ki­tus mo­ko. Žmo­gui la­biau ne pa­mo­kų rei­kia, o ben­dra­vi­mo, pa­guo­dos, pa­bu­vi­mo.
Ku­ni­go ma­ma bu­vo ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­ja, tad po­lin­kis vis­ką skai­čiuo­ti per­si­da­vė ir jam. At­ėjęs į Tve­rų baž­ny­čią, su­skai­čia­vo, kad čia yra 288 vie­tos. „Ma­ne daž­nai kal­ti­na, kad ne­su ūkiš­kas kle­bo­nas, ta­čiau to­kio kur­so se­mi­na­ri­jo­je mes ne­tu­ri­me. Kas tu­ri tam ga­bu­mų, tiems leng­viau. Kiek­vie­nas sa­vaip yra ar­chi­tek­tas, vie­ni at­nau­ji­na pa­sta­tus, ki­ti – sie­las. Pa­si­kei­tus ku­ni­gams, žmo­nės juos vi­sa­da ly­gi­na. Tai nė­ra blo­gai, nes pa­ma­to­me, ko­kias klai­das da­rė­me, kur ga­li­me to­bu­lė­ti. Bė­gant me­tams, pra­de­di jaus­ti žmo­nių nuo­tai­kas, ką jie no­ri gir­dė­ti. Tam rei­kia ir dar­bo, ta­len­to, pa­tir­ties. Vie­ną ma­žą klai­de­lę pa­da­rai, o ji žmo­gaus šir­dy­je ga­li pa­si­lik­ti il­gam“, – sa­kė E. Ste­po­na­vi­čius.

Ku­ni­gau­da­massu­ti­ko dau­gy­bę ge­rų žmo­nių

E. Ste­po­na­vi­čius ku­ni­gau­ja jau 16 me­tų. Pir­mo­ji jo baž­ny­čia po se­mi­na­ri­jos bu­vo Šv. Juo­za­po Dar­bi­nin­ko baž­ny­čia Klai­pė­do­je, ku­rio­je iš­bu­vo vie­ne­rius me­tus. To­liau se­kė sep­ty­ne­ri me­tai Plun­gė­je, dar sep­ty­ne­ri – Ši­la­lės r., Upy­no­je, dve­ji – Stal­gė­nuo­se, o da­bar lau­kia tar­nys­tė Tve­ruo­se. Ku­ni­gai nie­ka­da ne­ži­no tiks­laus ter­mi­no, ku­riam lai­kui jie ap­si­sto­ja vie­no­je ar ki­to­je vie­to­je, vys­ku­po min­tis to­kia – rei­kia dar­buo­tis ne­gal­vo­jant, kiek bū­si, nes at­eis ki­tas ku­ni­gas ir pra­tęs su­pla­nuo­tus dar­bus. Taip no­ri­ma iš­ug­dy­ti tęs­ti­nu­mo jaus­mą. Buvusioje parapijoje taip pat pa­lik­ta ne­baig­tų dar­bų – nau­jam kle­bo­nui rei­kės pa­baig­ti su­tvar­ky­ti var­tus Kan­tau­čiuo­se, už­dė­ti var­pi­nės sto­gą, su­re­mon­tuo­ti var­go­nus. „Iš­ei­da­mas su­pa­žin­di­ni nau­ją kle­bo­ną su nu­ma­to­mais dar­bais, ir jis juos tę­sia.
La­biau­siai ku­ni­gau­jant įsi­me­na su­tik­ti žmo­nės. Pėd­sa­ką pa­lie­ki kiek­vie­no­je vie­to­je, nė­ra jo­kių nuos­kau­dų, tik ge­ri pri­si­mi­ni­mai. Vi­sa­da, kai rei­kia iš­ei­ti, at­ro­do, no­ri­si dar pa­si­lik­ti, bet iš­ei­ni, ap­si­pran­ti, ir vėl vis­kas ge­rai. Per ku­ni­gys­tės me­tus su­ti­kau ne­pa­pras­tai daug ge­rų žmo­nių“, – pa­sa­ko­jo kle­bo­nas.

Pa­žin­tis su Tve­rų ben­druo­me­ne – la­bai šil­ta

Anot E. Ste­po­na­vi­čiaus, sun­ku per­im­ti bu­vu­sio kle­bo­no pa­rei­gas Tve­ruo­se, kai vis­kas taip to­bu­lai bu­vo pa­da­ry­ta. Rei­kia iš­lai­ky­ti bu­vu­sį sti­lių, nuo­tai­ką. „Keis­tas jaus­mas apė­mė, nes kai at­ėjau, pa­ma­čiau ir ma­ty­tų, pa­žįs­ta­mų žmo­nių, pri­ėmi­mas la­bai šil­tas. Mo­kyk­lo­je ir­gi la­bai šil­tai pri­ėmė, tu­rė­jo­me rug­sė­jo 1-osios šven­tę, nu­ste­bi­no vai­kų ro­mu­mas. Ma­nau, kad tai le­mia įdir­bis, nes jau be­ne 6-tus me­tus šven­tė vyks­ta bū­tent baž­ny­čio­je. Moks­lo ir ži­nių šven­tę Me­din­gė­nų ug­dy­mo sky­riaus ben­druo­me­nė pir­mą kar­tą su­ren­gė taip pat baž­ny­čio­je. Pa­si­jau­čiau la­bai sa­vas“, – sa­kė nau­ja­sis ga­ny­to­jas. Jis pa­sa­ko­jo apie gra­žią idė­ją, ku­ri ki­lo bu­vu­siam kle­bo­nui, jog Tve­rų baž­ny­čios du­rys die­no­mis tu­ri bū­ti at­vi­ros žmo­nėms. Į po­pu­lia­rų­jį Lo­pai­čių pi­lia­kal­nį ke­liau­ja daug žmo­nių, va­žiuo­da­mi pro ša­lį, jie ap­lan­ko ir mal­dos na­mus. Šią tra­di­ci­ją pla­nuo­ja­ma iš­lai­ky­ti.
Kle­bo­no tei­sė­mis ir pa­rei­go­mis E. Ste­po­na­vi­čius ap­tar­naus ir Me­din­gė­nų Švč. Tre­jy­bės pa­ra­pi­ją, ku­ri, anot kle­bo­no, pul­suo­ja kuo pui­kiau­siai. Tie­sa, va­sa­ros pa­bai­go­je pra­ūžu­si aud­ra ten pri­da­rė ne­ma­žai ža­los – iš­lauž­tos du­rys, per ke­lis cm ati­trū­ko laip­tai, o ir pa­ti baž­ny­čia nu­ken­tė­jo nuo le­dų ga­ba­lų.

At­ei­ties pla­nuo­se – iš­lai­ky­ti tai, kas jau pa­da­ry­ta

Pa­klaus­tas, ką pla­nuo­ja nu­veik­ti Tve­ruo­se, kle­bo­nas pir­miau­sia pa­mi­nė­jo, kad bu­vo bū­ti­nas baž­ny­čios ap­švie­ti­mas. Da­bar jis jau įreng­tas. Ži­no­ma, lau­kia vai­kų pa­ruo­ši­mas Su­tvir­ti­ni­mo sak­ra­men­tui. Bu­vęs kle­bo­nas da­vė ir už­duo­tį – pa­ra­gin­ti ne­su­si­tuo­ku­sius tai pa­da­ry­ti. Čia kle­bo­nau­da­mas, doc. dr. S. Stumb­ra už­au­gi­no tvir­tus ben­drys­tės vai­sius, vi­sa Tve­rų ben­druo­me­nė no­riai pa­de­da, ben­dra­dar­biau­ja, įsi­jun­gia į ben­drą veik­lą ir dar­bus. Nors to­kių di­džių ren­gi­nių ir ne­nu­si­ma­to, ta­čiau mi­nė­ji­mų ne­trūks – pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių die­na, Ad­ven­tas, šv. Ka­lė­dų me­tas. „Apie mies­te­lį įspū­dis su­si­da­rė tik­rai ge­ras, vis­kas su­tvar­ky­ta, gra­žu. Tve­riš­kiams dėl vy­ku­sių šven­čių ir ju­bi­lie­jų me­tai tik­rai bu­vo įtemp­ti, daug pi­ni­gų su­au­ko­ta, ta­čiau ki­taip ne­bū­tų už­au­gin­ta ir to­kių gra­žių vai­sių. Da­bar rei­kia leis­ti žmo­nėms at­si­pūs­ti nuo rin­klia­vų. Baž­ny­čia nė­ra par­duo­tu­vė, ku­rio­je tiks­lios kai­nos nu­ro­dy­tos. Gy­ve­ni­me vy­rau­ja arit­me­ti­ka, jei­gu vie­nas pa­ra­pi­jie­tis ne­duo­da tiek, kiek tu ti­kie­si, ki­tas už­de­da su kau­pu, tad dėl to ne­rei­kia iš­gy­ven­ti. Kiek žmo­gus tu­ri, tiek ir pa­si­da­li­na. Vi­so­se pa­ra­pi­jo­se žmo­nės mie­lai pri­si­dė­da­vo, kar­tu pa­da­ry­da­vo­me gra­žių dar­bų, ku­rie vė­liau vi­sus džiu­gi­na“, – pa­sa­ko­jo kle­bo­nas. Tve­ruo­se jis ti­ki­si iš­bū­ti vi­są ka­den­ci­ją – sep­ty­ne­rius me­tus.

Da­lia BARCYTĖ

Nuotraukoje: E. Steponavičius Tveruose tikisi išbūti visą kadenciją – septynerius metus.

Komentarai
Kiti straipsniai