Pirmadienis, 2018 m. gruodžio 17 d.

Plun­gės mies­te – Van­dos Rut­ke­vič gat­vė

Pra­ėju­sią sa­vai­tę po­sė­džia­vę Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­riai ben­dru su­ta­ri­mu pa­si­sa­kė už tai, kad vie­nai gat­vei, esan­čiai mū­sų mies­te, bū­tų su­teik­tas Van­dos Rut­ke­vič pa­va­di­ni­mas. Mi­nė­tu var­du pa­va­din­ta ne­di­de­lė gat­ve­lė yra Da­riaus ir Gi­rė­no gat­vės at­ša­ka, pra­si­de­dan­ti tie­siai prie­šais S. Nė­ries gat­vės pra­džią, ei­nan­ti link Bab­run­go slė­nio. Gat­vės pa­va­di­ni­mas bu­vo su­de­rin­tas su tos gat­vės gy­ven­to­jais, nie­kas tam ne­pri­eš­ta­ra­vo.
V. Rut­ke­vič – žy­miau­sia Len­ki­jos al­pi­nis­tė, 1943 m. gi­mu­si Plun­gė­je, bū­tent to­je gat­vė­je. Ji gi­mė se­ne­liui Jo­nui Pet­kū­nui pri­klau­san­čiuo­se na­muo­se. J. Pet­kū­nas bu­vo ku­ni­gaikš­čio My­ko­lo Ogins­kio dva­ro or­kest­ro mu­zi­kan­tas. Ta­čiau jau 1944 me­tais, ar­tė­jant Rau­do­na­jai ar­mi­jai, šei­ma bu­vo pri­vers­ta bėg­ti – pa­si­trau­kė į Len­ki­ją ir ap­si­gy­ve­no Vroc­la­ve. Čia V. Rut­ke­vič bai­gė uni­ver­si­te­tą, įgi­jo elek­tros in­ži­nie­rės spe­cia­ly­bę. Ji yra pir­mo­ji Eu­ro­pos mo­te­ris, 1978 me­tų spa­lio 16 die­ną įko­pu­si į Eve­res­tą. Žu­vo 1992 me­tais Hi­ma­la­jų kal­nuo­se. Al­pi­nis­tės kū­nas ne­bu­vo ras­tas.

Komentarai
Kiti straipsniai