Penktadienis, 2024 m. kovo 29 d.

Plun­gės Se­na­mies­čio mo­kyk­lo­je baig­tas įgy­ven­din­ti pro­jek­tas „Mo­ky­ma­sis ne­tra­di­ci­nė­je ap­lin­ko­je“

Ko­kią mo­ky­mo­si ap­lin­ką va­di­na­me ne­tra­di­ci­ne? Ko­dėl pas­ta­ruo­ju me­tu pa­brė­žia­mas mo­ky­ma­sis ne­tra­di­ci­nė­se ap­lin­ko­se? Ką duo­da toks mo­ky­ma­sis: ap­lin­kos pa­kei­ti­mą ar tei­sė­tą pre­teks­tą ne­bū­ti tra­di­ci­nė­je mo­ky­mo įstai­go­je? Ar for­muo­ja ko­lek­ty­vą? O gal mo­ky­ma­sis už tra­di­ci­nio mo­ky­mo įstai­gos ri­bų su­tei­kia mo­ky­mo­si te­mai gy­ve­ni­miš­ką pa­grin­dą, pa­de­da su­pras­ti, ko­dėl to mo­ko­mės ir kad iš­mok­tą da­ly­ką pa­nau­do­si­me gy­ve­ni­me? Kam rei­kia mo­ky­mo­si ne­tra­di­ci­nė­je ap­lin­ko­je: mo­ky­mo įstai­gai, mo­ky­to­jams, mo­ki­niams, įdo­miam mo­ky­mui­si, ne­tra­di­ci­nei mo­ky­mo įstai­gai (mu­zie­jui, bib­lio­te­kai ar kt.)? Ar iš­vy­ka į ne­tra­di­ci­nio mo­ky­mo­si vie­tą sie­ja­ma su mo­ky­mo­si tiks­lais ir mo­ko­mo­jo da­ly­ko įsi­sa­vi­ni­mu, gi­li­ni­mu, pa­stip­ri­ni­mu, ar tai tė­ra įspū­džių pa­ieš­ka, mo­ky­mo­si pa­į­vai­ri­ni­mas? Kaip ski­ria­si mo­ky­mo­si tra­di­ci­nė­se mo­ky­mo įstai­go­se ir ne­tra­di­ci­nė­se ap­lin­ko­se ko­ky­bė?

Šiuos ir dau­ge­lį ki­tų su mo­ky­mu­si ne­tra­di­ci­nė­se ap­lin­ko­se susijusių klau­si­mų nag­ri­nė­jo Plun­gės Se­na­mies­čio pa­grin­di­nė mo­kyk­la 2016–2018 moks­lo me­tais, įgy­ven­din­da­ma tarp­mo­kyk­li­nės stra­te­gi­nės part­ne­rys­tės pro­jek­tą „Mo­ky­ma­sis ne­tra­di­ci­nė­je ap­lin­ko­je“ („Le­ar­ning through Out­do­or Ex­pe­rien­ce“) pa­gal Eras­mus+ 2 pro­gra­mą.
Įgy­ven­di­nant šį pro­jek­tą, pa­mo­kos mo­kyk­lo­je bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­mos ne­įpras­to­se erd­vė­se, dis­ku­tuo­ta su mo­ky­to­jais, mo­ki­niais ir jų tė­vais bei pro­jek­to part­ne­riais iš Ru­mu­ni­jos, Len­ki­jos ir Ma­ke­do­ni­jos apie mo­ky­mo­si ne­tra­di­ci­nė­je ap­lin­ko­je nau­dą.
Žino­me, kad Se­na­mies­čio mo­kyk­la yra darbšti, veik­li ir dūz­gian­ti kaip bi­čių avi­lys. Dar ne­spė­jus išblės­ti 2013–2015 me­tais įgy­ven­din­to pro­jek­to „Val­gyk išmin­tin­gai“ („Eat Smart“) su Por­tu­ga­li­jos, Bel­gi­jos, Bul­ga­ri­jos ir Tur­ki­jos mo­kyk­lo­mis įspūdžiams, ak­ty­vi Plun­gės Se­na­mies­čio mo­kyk­los ben­druo­me­nė su nau­jais part­ne­riais iš užsie­nio jau spė­jo įgy­ven­din­ti ir 2016 me­tais pra­si­dė­ju­sį tarp­mo­kyk­li­nės stra­te­gi­nės part­ne­rys­tės pro­jektą „Mo­ky­mas(-is) ne­tra­di­ci­nė­je ap­lin­ko­je“ („Le­ar­ning through Out­do­or Ex­pe­rien­ces“) pa­gal Eras­mus+ 2 pa­grin­di­nio veiks­mo ben­dro­jo ug­dy­mo sek­to­riaus pro­gramą.
Mo­kyk­los di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja ug­dy­mui San­dra Jan­kaus­kie­nė į pro­jektą pa­kvie­tė Ru­mu­ni­jos, Len­ki­jos ir Ma­ke­do­ni­jos mo­kyk­las ben­dra­dar­biau­ti, vyk­dy­ti veiklą, ku­rios tiks­las – su­teik­ti mo­ki­niams ne tik aka­de­mi­nių žinių, bet ir įgūdžių kur­ti sėk­mingą sa­vo gy­ve­nimą or­ga­ni­zuo­jant pa­mo­kas ne­tra­di­ci­nė­se erd­vė­se.
Dar 2016 m. lap­kri­čio 29 d. – gruodžio 1 d. Ma­ke­do­ni­jo­je, Ku­ma­no­vo mies­te, vy­ko pro­jek­to ko­or­di­na­to­rių ir na­rių pir­ma­sis su­si­ti­ki­mas-mo­ky­mai. Čia mo­kyk­los pa­va­duo­to­ja S. Jan­kaus­kie­nė, tech­no­lo­gi­jų mo­ky­to­ja B. Ut­hnė bei lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros mo­ky­to­ja R. Pau­li­kie­nė pri­sta­tė Lie­tuvą, miestą, sa­vo mo­kyklą, mo­kyk­lo­je at­lik­tų ty­ri­mų re­zul­ta­tus; su part­ne­riais iš ki­tų šalių ap­ta­rė 2016–2018 me­tų ben­dros veik­los kryp­tis, su­si­ti­ki­mų da­tas. Ku­ma­no­vo mies­to Pe­ro Na­ko­vo mo­kyk­los mo­ky­to­jų ko­man­da sve­čiams at­vė­rė kla­sių du­ris, lei­do pažvelg­ti, kaip or­ga­ni­zuo­ja­mas ir vyk­do­mas ug­dy­mas. Mo­kyk­la, pro­jek­to part­ne­rius dos­niai vaišin­da­ma tra­di­ci­niais sa­vo tau­tos pa­tie­ka­lais, pa­ro­dė tikrą ma­ke­do­nišką ben­druo­me­niškumą, dė­me­sin­gumą, pa­pras­tumą ir šilumą. Ma­ke­do­ni­jos is­to­ri­ja ir vi­sos šalies kul­tū­ra be­ne la­biau­siai at­si­sklei­dė di­din­ga­me mies­te Skop­je. Čia įspū­din­go Vod­no kal­no slė­ny­je įsi­kū­ru­sios sos­ti­nės pa­sta­tai, me­no kū­ri­niai (mies­te la­bai daug milžiniško dydžio An­ti­kos te­ma­ti­kos mo­nu­men­tų) by­lo­ja apie is­to­riją, skaudžius tau­tos su­krė­ti­mus, išgy­ve­ni­mus ir šian­die­nos po­li­ti­nes re­a­li­jas.
Pro­jek­to par­ne­rių Ma­ke­do­ni­jos, Len­ki­jos ir Ru­mu­ni­jos šalių vė­lia­vos Lie­tu­vo­je, Plun­gės Se­na­mies­čio mo­kyk­lo­je, su­ple­vė­sa­vo anks­tyvą 2017-ųjų pa­va­sa­rį, ko­vo 20–24 die­no­mis.
Mo­kyk­los ben­druo­me­nė su pro­jek­to ko­or­di­na­to­re, di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja ug­dy­mui San­dra Jan­kaus­kie­ne, pro­jek­to va­do­vė­mis B. Ut­hne ir R. Pau­li­kie­ne kruopščiai pa­si­ren­gė dar­bui: ak­ty­viai ir no­riai or­ga­ni­za­vo pa­mo­kas ne­tra­di­ci­nė­se erd­vė­se, įtrau­kė į šią veiklą mo­ki­nių tė­ve­lius ir šiuo­lai­kiškai mąstan­čius bei dir­ban­čius mo­kyk­los mo­ky­to­jus.
Plun­gės Se­na­mies­čio mo­kyk­lo­je tą pa­va­sa­rį vy­ko įdo­mus ir no­va­to­riš­kas dar­bas. Su ša­li­mis part­ne­rė­mis plun­giš­kius vie­ni­jo ben­dras tiks­las – ug­dy­ti mo­ki­nius ne­tra­di­ci­nė­je ap­lin­ko­je.
Kaip pa­sa­ko­jo S. Jan­kaus­kie­nė, Se­na­mies­čio mo­kyk­los mo­ky­to­jai sa­vo mo­ki­niams or­ga­ni­za­vo  ne vie­ną pa­mo­ką už mo­kyk­los sie­nų: ug­dy­mo pro­ce­sas bu­vo vyk­do­mas Plun­gės vie­šo­jo­je mies­to bib­lio­te­ko­je, Že­mai­čių dai­lės mu­zie­ju­je, kul­tū­ros cen­tre, že­mai­tiš­ko­je so­dy­bo­je Pla­te­liuo­se, Ro­bo­ti­kos cen­tre Klai­pė­do­je ir net dra­bu­žių par­duo­tu­vė­je.
Pro­jek­to va­do­vė, lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­ja R. Pau­li­kie­nė sa­kė, kad pir­mą­ją vieš­na­gės die­ną, po džiu­gios pro­jek­to ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­jos, sve­čiai bei Se­na­mies­čio mo­ki­niai bu­vo pa­kvies­ti į in­teg­ruo­tą lie­tu­vių kal­bos ir mu­zi­kos pa­mo­ką „Kal­ba gim­to­ji lū­pos­na įdė­ta“ (ją ve­dė R. Pau­li­kie­nė ir L. Do­mar­kie­nė). Nors pro­jek­to idė­ja – or­ga­ni­zuo­ti kuo dau­giau pa­mo­kų ne mo­kyk­los erd­vė­je, ap­si­spręs­ta pir­mą­ją pa­mo­ką  ves­ti bū­tent mo­kyk­los lie­tu­vių kal­bos ka­bi­ne­te. Taip pro­jek­to part­ne­riams, pa­sak mo­ky­to­jos, bu­vo pa­ro­dy­tas  ug­dy­mo įstai­gos sve­tin­gu­mas, iš­skir­ti­nu­mas, o lie­tu­vių kal­bos skam­bu­mas, liau­dies dai­nos sod­ru­mas, tau­ti­nio že­mai­čių kos­tiu­mo spal­vin­gu­mas (mo­ky­to­jos pa­mo­ko­je vil­kė­jo tau­ti­nius dra­bu­žius) pro­jek­to da­ly­vius sutelkė pa­čioms įdo­miau­sioms veik­loms jau už mo­kyk­los sie­nų.
Pir­mo­ji sve­čių vieš­na­gės die­na  bu­vo tur­tin­ga įspū­džių ir ge­rų emo­ci­jų: sve­čiams pri­sta­ty­ta mo­kyk­la, jos mu­zie­ju­je – daug is­to­ri­jos frag­men­tų; su­si­pa­žin­ta su mo­ky­to­jais, iš­klau­sy­ta sve­čių pri­sista­ty­mų, ap­si­lan­ky­ta Sa­vi­val­dy­bė­je ir Šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo baž­ny­čio­je.
„Va­ka­re mo­kyk­los val­gyk­los sta­lai lū­žo nuo že­mai­čių tra­di­ci­nių pa­tie­ka­lų (už sta­lų tur­tin­gu­mą nuo­šir­džiai dė­ko­ta mo­ki­nių tė­ve­liams), o ak­tų sa­lė­je bu­vo  try­pia­mi  ne tik lie­tu­vių liau­dies, bet ir eg­zo­tiš­ki ma­ke­do­nie­čių ir ru­mu­nų, rit­min­gi len­kų liau­dies šo­kiai“, – gra­žiais pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si R. Pau­li­kie­nė.
Pro­jek­to part­ne­rių su­si­ti­ki­mo me­tu Se­na­mies­čio mo­kyk­los mo­ky­to­jai (S. Jan­kaus­kie­nė,  B. Ut­hne, L. Bu­la­vie­nė, D. Lau­ri­nai­tie­nė, L. Do­mar­kie­nė,  L. Ože­lie­nė, J. Griš­kus, R. So­die­nė, D. Mi­ka­laus­kas, A. Čiul­čins­kie­nė, R. Pau­li­kie­nė) ve­dė dau­giau kaip de­šimt in­teg­ruo­tų pa­mo­kų įvai­rio­se mo­kyk­los erd­vė­se ir už jos ri­bų. Mo­ki­niai is­to­ri­jos, ge­og­ra­fi­jos, me­no ži­nių pa­si­sė­mė vyk­dy­da­mi veik­las Plun­gės par­ke, Že­mai­čių dai­lės mu­zie­ju­je, vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je-laik­ro­di­nė­je. Pla­te­lių dva­ro svir­nas, Šal­to­jo ka­ro mu­zie­jus pro­jek­to or­ga­ni­za­to­rėms pa­si­ro­dė tin­ka­miau­sios erd­vės et­no­lo­gi­jos, tech­no­lo­gi­jų ir is­to­ri­jos pa­mo­koms ves­ti. Pa­mo­kos ki­to­se erd­vė­se ati­ti­ko vi­sus me­to­di­nius rei­ka­la­vi­mus: bu­vo iš­si­kel­ti tiks­lai ir už­da­vi­niai, vy­ko mo­ki­nių veik­la, gau­tas re­zul­ta­tas ir grįž­ta­ma­sis ry­šys, skir­ta lai­ko re­flek­si­jai, – tad jų, kaip pa­brė­žė vie­na iš pro­jek­to va­do­vių R. Pau­li­kie­nė, ne­de­rė­tų pai­nio­ti su pa­pras­čiau­sia edu­ka­ci­ne iš­vy­ka ar eks­kur­si­ja. Be to, vi­sos pa­mo­kos vy­ko an­glų kal­ba: ir sve­čiai, ir mū­sų mo­kyk­los mo­ki­niai į mi­nė­tų mo­ko­mų­jų da­ly­kų ži­nias ga­lė­jo gi­lin­ti už­sie­nio kal­ba. Tai – ne­men­kas iš­šū­kis  tiek sa­vo da­ly­ką dės­tan­tiems mo­ky­to­jams, tiek mo­ki­niams.
Įvai­rūs edu­ka­ci­niai už­si­ė­mi­mai vy­ko ir Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bio­lo­gi­jos ir mik­ro­bio­lo­gi­jos la­bo­ra­to­ri­jo­se bei Gam­tos mu­zie­ju­je. Čia ne­tra­di­ci­nė­je ap­lin­ko­je vestas gam­tos moks­lų (bio­lo­gi­jos, fi­zi­kos, che­mi­jos) pa­mo­kos de­vin­tų kla­sių mo­ki­niams.
La­bai įdo­mu bu­vo te­ori­nio-prak­ti­nio už­si­ė­mi­mo „Svei­ki at­vy­kę į gy­vy­bės mik­ro­pa­sau­lį“ me­tu. Dir­bant la­bo­ra­to­ri­jo­je, rei­kė­jo lai­ky­tis sau­gaus dar­bo tai­syk­lių: už­si­vilk­ti cha­la­tus ir mū­vė­ti gu­mi­nes pirš­ti­nes, bai­gus dar­bą, nu­si­plau­ti ran­kas, kad ne­iš­si­neš­tų bak­te­ri­jų ar ki­tų mik­ro­or­ga­niz­mų. Pa­tys mo­ki­niai au­gi­no bak­te­ri­jų ko­lo­nas, jas ste­bė­jo pro mik­ro­sko­pus ir tu­rė­jo pro­gą nu­sta­ty­ti, kur jų už­au­go gau­siau­siai. Pa­si­ro­do, kad ne­šva­riau­sia vie­ta – kom­piu­te­rio kla­via­tū­ra.
Gam­tos mu­zie­ju­je vy­ku­sios pa­skai­tos-prak­ti­nio už­si­ė­mi­mo „Lie­tu­vos paukš­čių ir žin­duo­lių įvai­ro­vė“ me­tu mo­ki­niai su­pa­žin­din­ti su Lie­tu­vo­je su­tin­ka­mais paukš­čiais. Vai­kai iš ar­ti pa­ma­tė paukš­čius, klau­sė­si jų čiul­bė­ji­mo. Taip pat iš­vy­do vie­nin­te­lius skrai­dan­čius žin­duo­lius – šikš­nos­par­nius.
Už­si­ė­mi­mo „Bal­ti­jos jū­ra: tai, kas įdo­mu“ me­tu mo­ki­niai su­ži­no­jo apie jū­rą, jos dug­no gy­vū­nus ir ki­tus jiems rū­pi­mus da­ly­kus.
Pro­jek­to par­te­riai tu­rė­jo ga­li­my­bę pa­si­džiaug­ti ir Pa­lan­gos bo­ta­ni­kos par­ku, pa­si­klau­sy­ti Bal­ti­jos ban­gų mū­šos, Gin­ta­ro mu­zie­ju­je pa­si­sem­ti ne­įkai­no­ja­mos in­for­ma­ci­jos; Klai­pė­dos mies­to is­to­ri­ja sve­čiams ir mū­sų mo­ki­niams at­si­vė­rė vaikš­čio­jant po se­na­mies­tį, o Kal­vys­tės mu­zie­jaus dirb­tu­vė­se nu­si­kal­din­tais lie­tu­viš­ko žal­va­rio žie­de­liais šian­dien pui­kuo­ja­si Ma­ke­do­ni­jos, Len­ki­jos ir Ru­mu­ni­jos mo­ki­nės ir mo­ky­to­jos.
Pro­jek­to „Mo­ky­ma­sis ne­tra­di­ci­nė­je ap­lin­ko­je“ su­si­ti­ki­mo Lie­tu­vo­je pro­gra­ma įvyk­dy­ta, tiks­lai įgy­ven­din­ti – daug dirb­ta, daug pa­tir­ties pa­si­sem­ta.
Ir pra­di­nių kla­sių mo­ki­niai ne­li­ko ne­pa­ste­bė­ti. Jie taip pat bu­vo įtrauk­ti į pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo veiklą. Per­nai, ge­gužės mė­ne­sį, 3c kla­sės mo­ki­niai kū­no kul­tū­ros pa­moką pra­lei­do ba­sei­ne. Vai­kai ne tik mo­kė­si plauk­ti, nar­dy­ti ar žais­ti įvai­rius žai­di­mus, bet ir sužino­jo, kuo van­duo ir plau­ki­mas nau­din­gi svei­ka­tai.
Daug nau­dos bu­vo ir tiems, ku­rie mo­ka plauk­ti, ir tiems, ku­rie tik pra­dė­jo lais­vai jaus­tis van­de­ny­je. Sun­ku per­duo­ti žodžiais džiaugsmą, ku­rį vai­kai pa­ty­rė ba­sei­ne.
Ba­lan­džio 24 die­ną Se­na­mies­čio mo­kyk­lo­je ša­lia Lie­tu­vos ant­rą­kart su­ple­vė­sa­vo Len­ki­jos, Ma­ke­do­ni­jos ir Ru­mu­ni­jos vė­lia­vos – tarp­tau­ti­ne kon­fe­ren­ci­ja „Mo­ky­mas(-is) ne­tra­di­ci­nė­je ap­lin­ko­je“ bu­vo vai­ni­kuo­tas Eras­mus+ K2 veiks­mo stra­te­gi­nis tarp­mo­kyk­li­nis pro­jek­tas. Kon­fe­ren­ci­jo­je pa­tir­ti­mi da­li­jo­si ne tik vieš­nios iš už­sie­nio, Se­na­mies­čio mo­kyk­los mo­ky­to­jos – ren­gi­nys įdo­mus pa­si­ro­dė ir Ku­lių gim­na­zi­jos, Kre­tin­gos VšĮ Pran­ciš­ko­nų gim­na­zi­jos pe­da­go­gams. Jie ir­gi sklei­dė ge­rą­ją pa­tir­tį. Kon­fe­ren­ci­jo­je pra­ne­ši­mus skai­tė ne vien mo­ky­to­jai – bu­vo la­bai įdo­mu iš­girs­ti ir tė­ve­lių min­tis, ko­kios nau­dos vai­kams per dve­jus me­tus da­vė pro­jek­tas. ŽNP spe­cia­lis­tė pa­kvie­tė auk­lė­to­jus daž­niau su kla­sė­mis at­vyk­ti į Pla­te­lius ir da­ly­vau­ti edu­ka­ci­nė­se pro­gra­mo­se. Juk ben­dra­vi­mas ir ben­dra­dar­bia­vi­mas ne tik ple­čia aki­ra­tį, bet su­tei­kia ir daug ži­nių.
Įgy­ven­di­nant šį pro­jek­tą, vi­si už­si­ė­mi­mai, edu­ka­ci­jos, pa­mo­kos, or­ga­ni­zuo­ti ne­tra­di­ci­nė­je ap­lin­ko­je, pra­bė­go grei­tai ir bu­vo la­bai nau­din­gi, nes mo­ki­niai tu­rė­jo ga­li­my­bę ne tik įgy­ti nau­jų ži­nių, bet ir to­bu­lin­ti prak­ti­nius ge­bė­ji­mus bei įver­tin­ti moks­lo nau­dą kas­die­nia­me gy­ve­ni­me.

Parengta pagal mokytojos Rūtos Paulikienės medžiagą

Nuotraukoje: Projekto „Mokymasis netradicinėje aplinkoje“ pirmas partnerių susitikimas Makedonijoje.

Komentarai
Kiti straipsniai