„Groti prie fontano svajojau jau seniai“
Matui Stabingiui – vos 12 metų, o jaunasis muzikantas jau įvaldęs du instrumentus – pianiną bei tromboną, pelnęs daugybę apdovanojimų ir garsina Plungės vardą ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. Tad visai nekeista, kad jaunasis menininkas jau įveikė scenos baimę ir toliau siekia aukštumų muzikos srityje. Mama apie jį sako taip: „Matas yra draugiškas, jautrus, turintis savo nuomonę, o gyva muzika namuose džiugina ir prasklaido rutiną“.
Nors Mato muziką girdėjo net Latvijoje, apie šį vaikiną sužinojome tik tada, kai miesto centre buvo pastatytas pianinas. Matas ten praleisdavo daug laiko ir džiugino Plungės gyventojus klavišų skambesiu, po to dalyvavo renginyje „Juoda balta“ ir laimėjo UAB „Plungės baldai“ paskelbtame konkurse pirmąją vietą – jam padovanota sofa. Tada ir sugalvojome susisiekti su Matu bei užduoti kelis klausimus.
– Kaip sugalvojai ateiti į meno mokyklą? Kiek tau buvo metų?
– Aš pats apie tai net negalvojau. Kai man buvo 7 metai, mama norėjo, kad pūsčiau dūdą. Tai ji mane nuvedė pas mokytoją Artūrą Urniežių, o ten aš pradėjau mokytis groti trombonu.
– Ar šeimoje, giminėje yra daugiau muzikantų?
– Muzikantų giminėje daugiau neturime. Kol kas aš vienas.
– Žinau, kad pianinas nėra pirmoji tavo specialybė meno mokykloje. Kodėl pasirinkai tromboną?
– Kaip minėjau, mama nuvedė mane į meno mokyklą pas mokytoją Artūrą Urniežių. Jis iš pradžių mokino groti dūdele, o po pusmečio, kai jau buvau pasiruošęs, pradėjau groti trombonu.
– Kiek laiko groji pianinu?
– Pianinu groju ketverius metus, o kaip specialybės mokausi antri metai. Kaip groti pianinu, iš pradžių man parodė draugas Lukas Vasiliauskas. Paskui pats labai „užsikabliavau“. Kol neturėjau pianino, grojau planšete.
– Kuriuo instrumentu labiau patinka groti?
– Abiem instrumentais. Kartais labiau traukia vienas, o po kiek laiko – jau kitas. Instrumentas tampa mėgstamas, kai mokaisi naujų kūrinių, o kai reikia tobulinti išmoktus, pritrūksta kantrybės, ir mėgstamu instrumentu staiga tampa kitas.
– Ką tau reiškia šie du instrumentai? Grojimas jais?
– Apie tai, ką jie reiškia, nesu galvojęs. Man tiesiog patinka jais groti ir džiuginti žmones.
– Kokiuose muzikiniuose konkursuose teko dalyvauti? Ar pavyko pelnyti pergalių?
– Konkursuose dalyvauju kasmet, ne kartą esu tapęs laureatu. Vien praėjusiais mokslo metais dalyvavau keturiuose konkursuose. Grodamas trombonu, laimėjau antrą vietą konkurse Latvijoje, o prestižiniame Pakalnio konkurse pavyko apginti Plungės garbę ir užimti pirmą vietą savo grupėje. Grodamas pianinu, tapau laureatu respublikiniame Crescendo konkurse Klaipėdoje, ten gavau ir papildomą diplomą už virtuoziškumą. Nacionaliniame Balio Dvariono konkurse Vilniuje tapau diplomantu ir pelniau papildomą diplomą už geriausią muzikinę perspektyvą.
– Dalyvavai miesto aikštėje vykusiame koncerte. Koks jausmas groti ne koncerto salėje, greta šniokščiant fontanui?
– Groti prie fontano svajojau jau seniai, ypač vakare, kai fontanas pradeda šviesti. Kai pastatė pianiną, buvau atvykęs pagroti vakare. Jaučiausi labai smagiai. Groti kitokioje aplinkoje, ne salėje, teko ne kartą. Šiais metais grojau Klaipėdoje gatvės muzikos dienose prie Danės upės. Pianinu dar esu grojęs kavinėje, senelių namuose, bibliotekoje ir bažnyčioje. Su pučiamųjų orkestru grojame įvairiuose rajono renginiuose, miesto parke, miesteliuose.
– Ar kada kilo minčių, jog nebenori groti?
– Taip. Tokių minčių kildavo pirmais metais, kai mokiausi groti dūdele.
– Kiek laiko per dieną skiri muzikai?
– Būna dienų, kai negroju, o neretai muzikuoju apie 2–3 valandas.
– Ar dėl muzikos nenukenčia mokslai?
– Labiau muzikavimas kenčia dėl pagrindinės mokyklos. Ypač kai po ligos reikia atsiskaityti viską, ko klasiokai išmoko. Pas mus – „Ryto“ pagrindinėje mokykloje – vaikams geriau nesirgti. Dėl muzikavimo mokslai nenukenčia, nes atsisakau kompiuterinių žaidimų ir televizoriaus žiūrėjimo.
– Ar ketini savo ateitį sieti su muzika?
– Dabar – taip, o kaip bus, gyvenimas parodys.
– Kokių dar pomėgių turi?
– Mano pomėgiai nuolatos keičiasi. Kažkada domėjausi astronomija ir dinozaurais, dabar mėgstu žongliruoti, dėlioti Rubiko kubą ir skaityti Agatos Kristi detektyvus.
– Ko palinkėtum ar patartum vaikams, paaugliams ar suaugusiems, svajojantiems groti, bet nesiryžtantiems pradėti?
– Linkiu drąsos pradėti ir pasitikėti Dievu, kad Jis padės atsiskleisti talentui.
Kalbino Ieva Pilitauskaitė
Nuotraukoje: M. Stabingis buvo įvertintas ir nacionaliniame Balio Dvariono konkurse.