„Matau abejingumą ir politinės valios nebuvimą“
Taip sakė Plungės rajono savivaldybės tarybos narė Jolanta Skurdauskienė per Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdį, vykusį rugsėjo 17-ąją, kai vėl buvo grįžta prie jau ne kartą nagrinėto buvusio Šateikių dvaro pastatų, kurių likimas tapo tarsi neįspėjama mįsle, klausimo. Šį klausimą pristatė Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistas Gintaras Ramonas.
Išgirdęs, kad vėl niekas nepajudėjo iš mirties taško, kad nerandama būdų išspręsti įsišaknijusią buvusio Šateikių dvaro pastatų problemą, posėdžio pirmininkas Audrius Misiūnas juokaudamas pabrėžė, kad šis klausimas posėdžio dalyviams jau tapo vienu mėgstamiausių.
Birželio mėnesį vykusio Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdžio metu ši situacija jau buvo nagrinėta ir apie Šateikių dvaro pastatus nemažai diskutuota.
Puikiai žinome, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo registre Šateikių dvaro sodyba priskiriama valstybės saugomų objektų sąrašui, dvaras turi regioninės svarbos vertę. Tad dėl šio kultūros paveldo, pasak J. Skurdauskienės, reikia sunerimti, imtis griežtų priemonių ir pagaliau rasti tinkamą sprendimą.
G. Ramonas posėdžiavusiems pasakojo, kad buvo kreiptasi į Telšių kultūros paveldo departamentą dėl leidimo išvežti bešeimininkį Šateikių dvaro svirną į Rumšiškių etnografinį muziejų, kur jis būtų atrestauruotas ir prikeltas naujam gyvenimui. Departamentas atsakęs, kad tai – neįmanoma, nes jokiu būdu negalima išardyti, suskaldyti ir perkelti atskirų dvaro objektų. Kultūros paveldo objektas yra nedalomas.
Be to, pasak G. Ramono, didžiausia problema ta, kad daugelis buvusio dvaro pastatų yra bešeimininkiai. Savivaldybei tiesiog nėra iš ko jų nupirkti.
„Matau abejingumą ir politinės valios nebuvimą bei keistą kultūros paveldo departamento požiūrį į neįkainojamą turtą. Tokių XVIII amžiaus pastatų Lietuvoje nelikę, tad jo išsaugojimu reikėtų labiau rūpintis. Be to, jau keletą metų apie buvusio Šateikių dvaro pastatus gauname skirtingą informaciją. Kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių. Darosi neaišku, ar yra savininkai, ar yra pajininkai, ar tai bešeimininkis turtas. Žinoma tik tiek, kad dalis pajininkų gyvena Jungtinėse Amerikos valstijose, tad susisiekti su jais būtų sudėtinga. Tačiau viskas įmanoma“, – apie nejudančius darbus kalbėjo J. Skurdauskienė.
Be to, pasak Tarybos narės, dar 2016-ųjų sausio mėnesį buvo gautas oficialus raštas, kad norima organizuoti susitikimą ir išspręsti šią problemą. Tačiau nuo to laiko daugiau niekas neįvyko. Nebuvo ir jokio susirinkimo. „Čiupt už vadžių, ir vėl iš pradžių“, – apie valdžios abejingą požiūrį į kultūros paveldo išsaugojimą pasakojo J. Skurdauskienė.
Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Bagužis posėdžio metu pasiūlė sudaryti darbo grupę, kuri dirbtų su kultūros paveldu susijusį darbą. Tada, kaip sakė Administracijos direktorius, reikalai tikrai pajudėtų į priekį. Be to, pasak G. Bagužio, tos grupės vadovu turėtų tapti Tarybos narys. Tinkamiausias kandidatas, pasak posėdžiavusiųjų, būtų Tarybos narė J. Skurdauskienė.
„Situacija gana nedėkinga. Tiesiog Gordijaus mazgas, kurio neįmanoma perkirsti ir išeiti iš šios beviltiškos, netgi drastiškos situacijos. Tačiau negalima taip elgtis su tokiu turtu. Jį reikia išsaugoti. Tad bandykime sukurti darbo grupę, kuri imtųsi šios kebeknės. Tikiuosi, kad atsiras politinė valia, tad užteks dejuoti, kad nieko neįmanoma padaryti, o tiesiog imtis darbo“, – dar kartą pabrėžė J. Skurdauskienė.
Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdžio metu nuspręsta, kad reikia sukurti darbo grupę, kuri pagaliau išspręstų problemą, o grupės vadovu posėdžiavusieji rekomendavo J. Skurdauskienę.
Edita LUKIENĖ