Šeštadienis, 2018 m. lapkričio 17 d.

„Da­bar at­si­ne­šiu du pei­lius, vie­ną me­siu aš į ta­ve, ki­tą – tu į ma­ne“ –

iš­gir­du­si to­kius žo­džius iš gir­to kai­my­no, jau­na mer­gi­na sa­kė taip iš­si­gan­du­si, kad dre­bė­da­ma puo­lė į na­mus slėp­tis. Ne­ga­na to, ne­blai­vus vy­ras rė­ka­vo ją pa­pjau­sian­tis, šū­ka­lio­jo, kur ji din­gu­si, va­di­no bjau­riais žo­džiais. To­kie veiks­mai – gra­si­ni­mai nu­žu­dy­ti – rie­ta­viš­kiui Ri­mui Ar­mo­nui (gim. 1968 m.) už­trau­kė bau­džia­mą­ją by­lą pa­gal Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 145 straips­nio 1 da­lį, ir rug­pjū­čio 28 die­ną jis sto­jo prieš teis­mą.

Vie­no­je teis­mo ba­ri­ka­dų pu­sė­je – sim­pa­tiš­ka 17-me­tė, ki­to­je – į tė­vus jai tin­kan­tis pik­tas pus­am­žis vy­ras, gra­si­nęs ją nu­žu­dy­ti. Šie kai­my­nai tu­rė­jo pri­si­min­ti, kas įvy­ko vie­ną 2018 me­tų pa­va­sa­rio va­ka­rą ben­dra­me jų kie­me. Teis­me taip pat da­ly­va­vo mer­gi­nos ma­ma, se­suo ir so­cia­li­nė dar­buo­to­ja, o kal­ti­na­mą­jį bu­vo at­ly­dė­ju­si jo su­gy­ven­ti­nė.
Anks­čiau ne­teis­tas R. Ar­mo­nas kal­tin­tas, jog bū­da­mas gir­tas, ba­lan­džio 13-osios va­ka­rą, apie pu­sę sep­ty­nių, iš­va­di­no ne­pil­na­me­tę ne­cen­zū­ri­niais žo­džiais ir pa­gra­si­no su ja su­si­do­ro­ti, t. y. iš­si­ne­šęs į kie­mą pei­lį, šau­kė mer­gi­nos var­dą ir rė­ka­vo ją pa­pjau­sian­tis.
Sa­vo kal­tės R. Ar­mo­nas ne­bu­vo lin­kęs pri­pa­žin­ti, tei­si­no­si, jog ne­la­bai ką pri­si­me­na dėl gir­tu­mo. Pa­sa­ko­jo, jog bu­vo kie­me, su­si­ba­rė su mi­nė­ta kai­my­ne, ši jam tren­kė į pil­vą ir pa­bė­go. Pei­lio ti­ki­no nė­jęs pa­si­im­ti, bet pa­gąs­din­ti žo­džiu ga­lė­jo. „Nė min­ties to­kios ne­tu­rė­jau pa­da­ry­ti jai kaž­ką blo­go!“ – die­va­go­jo­si tei­sia­ma­sis. Tie­sa, vy­ras iš­kart su­ti­ko su jam pa­reikš­tu ieš­ki­niu dėl mo­ra­li­nės ža­los at­ly­gi­ni­mo – 17-me­tė už pa­tir­tus iš­gy­ve­ni­mus pa­pra­šė tūks­tan­čio eu­rų.
Tei­sė­jas pa­gar­si­no anks­čiau duo­tus kal­ti­na­mo­jo pa­ro­dy­mus. Ta­da vy­ras sa­kė, jog kai­my­nė jam tren­kė ran­ka į pil­vą už kaž­ko­kius pa­sa­ky­tus žo­džius, to­dėl jis ant mer­gi­nos su­py­ko ir at­si­ne­šė į kie­mą du pei­lius, kad ją pa­gąs­din­tų. Pa­klaus­tas, ar ga­lė­jo taip bū­ti, kal­ti­na­ma­sis sa­vo žo­džius vis­gi pa­tvir­ti­no.
Nu­ken­tė­ju­sio­ji pa­sa­ko­jo, jog tą va­ka­rą su bro­liu kie­me mė­tė ka­muo­lį. Pri­ėjo įkau­šęs kai­my­nas, sa­kė taip pat no­rin­tis pa­žais­ti. Ta­čiau nie­kas jo ne­pri­ėmė, tad su­py­kęs ėmė keik­tis ir ėjo link mer­gi­nos iš­skės­to­mis ran­ko­mis. Ta­da nu­ken­tė­ju­sio­ji sa­kė ir tren­ku­si jam per pil­vą, kad at­sto­tų. „Po to R. Ar­mo­nas pa­sa­kė: „Da­bar at­si­ne­šiu du pei­lius, vie­ną me­siu aš į ta­ve, ki­tą – tu į ma­ne, bet tik tau pa­liks žy­mė vi­sam gy­ve­ni­mui“, – kai­my­no gra­si­ni­mus pri­si­mi­nė 17-me­tė.
Mer­gi­na sa­kė taip iš­si­gan­du­si, kad par­skuo­dė na­mo ir už­si­ra­ki­nu­si dre­bė­jo, o po lan­gais šli­ti­nia­vęs R. Ar­mo­nas dar rė­ka­vo, kad ją pa­pjaus! Lai­mė, at­vy­ko po­li­ci­ja ir kai­my­no „pa­si­ro­dy­mas“ bai­gė­si. Pa­rei­gū­nus iš­kvie­tė kal­ti­na­mo­jo su­gy­ven­ti­nė, su ku­ria jis taip pat ta­da su­si­ba­rė. Be­je, su­gy­ven­ti­nė teis­me pa­ro­dy­mus duo­ti at­si­sa­kė.
Liu­dy­ti pa­kvies­ta nu­ken­tė­ju­sios mer­gi­nos se­suo sa­kė, jog kai­my­nas įky­riai lin­do, no­rė­jo se­sę ap­si­ka­bin­ti, tai ji ir tren­kė tam vy­riš­kiui. Dar ši pa­sa­kė, kad anas ne­lįs­tų. Dėl to R. Ar­mo­nas bai­siau­siai įsi­žei­dė ir at­si­ne­šė į kie­mą pei­lį. Liu­di­nin­kė svars­tė, kad jei se­suo ne­bū­tų pa­bė­gu­si, kai­my­nas ga­lė­jo ją rim­tai su­ža­lo­ti.
Teis­mas šios by­los ne­bai­gė – nu­ta­rė ap­klaus­ti dar vie­ną kai­my­ną, ku­ris ban­dė iš įsi­smar­ka­vu­sio R. Ar­mo­no at­im­ti pei­lį. By­los nag­ri­nė­ji­mas bus tę­sia­mas po mė­ne­sio.

Li­na MOTUŽIENĖ

Komentarai
Kiti straipsniai