Pirmadienis, 2018 m. rugsėjo 24 d.

Stel­mu­žiu­kai – į la­biau­siai nu­si­pel­niu­sių­ ran­kas

Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja, siek­da­ma pa­gerb­ti ben­druo­me­nes, or­ga­ni­za­ci­jas ar nu­si­pel­niu­sius žmo­nes, ini­ci­ja­vo pro­jek­tą „Tau­tos šimt­me­čio ąžuo­lai“. Per Žo­li­nę, rug­pjū­čio 15-ąją, Tve­ruo­se bu­vo su­reng­ta iš­kil­min­ga ap­do­va­no­ji­mų ce­re­mo­ni­ja, ku­rio­je stel­mu­žiu­kais ap­do­va­no­tas vi­sas pul­kas Rie­ta­vo ir Plun­gės kraš­to no­mi­nan­tų.

Bir­že­lio 11 d. mi­nis­te­ri­jo­je bu­vo at­rink­ti pre­ten­den­tai į no­mi­na­ci­jas, ku­rių net 15. Ap­do­va­no­ji­mai vyks kiek­vie­na­me Lie­tu­vos re­gio­ne, ku­ria­me į že­mę šak­nis su­leis tik­ri Stel­mu­žės ąžuo­lo pa­li­kuo­nys – in vit­ro kul­tū­ro­je iš­au­gin­ti ąžuo­liu­kai.
Ma­žą­ja Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­ne pa­skelb­tuo­se Tve­ruo­se vy­ko Tel­šių re­gio­no ap­do­va­no­ji­mų ce­re­mo­ni­ja. Se­niau­sias iki šiol Lie­tu­vo­je yra Stel­mu­žės ąžuo­las, au­gan­tis Za­ra­sų r., jam apie 1500 me­tų. Sie­kiant iš­sau­go­ti šį ąžuo­lą at­ei­ties kar­toms, nuo 2007 m. Lie­tu­vos ag­ra­ri­nių ir miš­kų moks­lo cen­tro Miš­kų ins­ti­tu­to Miš­ko au­ga­lų bio­tech­no­lo­gi­jų la­bo­ra­to­ri­ja at­nau­ji­no šio me­džio ty­ri­mus. Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja pri­si­de­da prie šios moks­li­nin­kų ini­cia­ty­vos ir do­va­no­ja no­mi­nan­tams Stel­mu­žės ąžuo­lo klo­nus.
Kad Lie­tu­va tur­tin­ga ša­lis tiek sa­vo is­to­ri­ja, tiek ir kul­tū­ra, ži­no vi­si. O ją to­kia pa­da­ro čia gy­ve­nan­tys, dir­ban­tys ir ku­rian­tys žmo­nės. Šio pro­jek­to tiks­las – vi­suo­se ša­lies re­gio­nuo­se pa­mi­nė­ti at­kur­tos mo­der­nios Lie­tu­vos pir­mą­jį šimt­me­tį, pa­ger­biant ir ap­do­va­no­jant la­biau­siai Vals­ty­bei nu­si­pel­niu­sius ir šim­ta­me­tes tra­di­ci­jas tu­rin­čius bei iš­lai­kiu­sius ben­druo­me­nių na­rius, as­me­nis, idė­jas, ini­cia­ty­vas, ak­ci­jas ir kt. Ąžuo­las ne­at­sie­ja­mas nuo Lie­tu­vos is­to­ri­jos, ku­rio iš­lie­ka­mo­ji ver­tė – šimt­me­čių šimt­me­čiai. „Ap­do­va­no­tų žmo­nių dar­bai tar­si gi­lės ir so­di­nu­kai te­gul puo­šia ir stip­ri­na mū­sų Lie­tu­vą“, – sa­kė ren­gi­nį ve­dęs Dei­vis Nor­vi­las.
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Že­mės ūkio mi­nist­ro pa­ta­rė­ja Vi­ta­li­ja Jan­kaus­kai­tė-Mil­čiu­vie­nė sa­kė, kad ąžuo­las – mū­sų tau­tos sim­bo­lis. Lie­tu­vio gy­ve­ni­me šis me­dis ypa­tin­gai šven­tas ir svar­bus. „Su šia do­va­na mes kvie­čia­me vi­sus lie­tu­vius lik­ti sa­vo že­mė­je, čia įleis­ti šak­nis ir au­gin­ti sa­vo vai­kus, anū­kus. Do­va­no­da­mi Stel­mu­žės ąžuo­lo vai­ke­lius, mes lin­ki­me, kad jie aug­tų il­gai, kad kar­tų kar­tos ga­lė­tų po jais su­si­bur­ti. Jie do­va­no­ja­mi ne bet kam, o tiems, ku­rie, ti­ki­me, ga­li iš­au­gin­ti ąžuo­lą, jį iš­sau­go­ti“, – sa­kė ji. Fi­ziš­kai stel­mu­žiu­kai įteik­ti ne­bu­vo, ka­dan­gi jie dar sau­go­mi la­bo­ra­to­ri­jo­je, kol kas įteik­ti tik ser­ti­fi­ka­tai.

Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės gy­ven­to­jams ir or­ga­ni­za­ci­joms ati­te­ko šios no­mi­na­ci­jos:
„Šimt­me­čio ver­sli­nin­kas“ – Ju­sių eko­lo­gi­niam ūkiui. Ūki­nin­kų šei­ma Ar­vi­das ir Rai­mon­da Ju­siai prieš 12 me­tų iš mies­to at­si­kė­lė į kai­mą. Vie­na iš po­ros sva­jo­nių – na­mų res­to­ra­nė­lio ati­da­ry­mas ūky­je. Marš­ru­to „Pie­no ke­lias“ pa­drą­sin­ti, šian­dien jie jau džiau­gia­si res­to­ra­nė­liu „Pa­sa­kų vir­tu­vė­lė“, ku­ria­me vie­nu me­tu ga­li pri­im­ti 15–20 lan­ky­to­jų. Ūky­je kiek­vie­nas šei­mos na­rys at­sklei­džia sa­vo ta­len­tus. Ar­vi­dui pui­kiai se­ka­si dė­lio­ti veik­los stra­te­gi­ją, Rai­mon­da už­si­i­ma par­da­vi­mais ir ry­šiais su už­sa­ko­vais bei ga­mi­na pa­tie­ka­lus iš ėrie­nos, duk­ra Ne­rin­ga tal­ki­na ma­mai ga­min­da­ma sal­du­my­nus, sū­naus Mi­ko pa­rei­gos – ap­rū­pin­ti ūkį pa­ša­rais, tech­ni­ka ir pa­šer­ti gy­vu­lius. „Esa­me la­bai pa­ma­lo­nin­ti, dirb­si­me to­liau ir steng­si­mės pa­tei­sin­ti gau­tą no­mi­na­ci­ją“, – at­si­im­da­mas ap­do­va­no­ji­mą, sa­kė Mi­kas Ju­sys.
„Re­gio­no šimt­me­čio pa­li­ki­mas“ – Rie­ta­vo Ogins­kių kul­tū­ros is­to­ri­jos mu­zie­jui. Mu­zie­jus vei­kia nuo 1995 m. vie­nin­te­lia­me iš­li­ku­sia­me XIX a. vid. ar­chi­tek­tū­ri­nio an­sam­blio pa­sta­te. 2000 m. įsteig­ta biu­dže­ti­nė įstai­ga – Rie­ta­vo Ogins­kių kul­tū­ros is­to­ri­jos mu­zie­jus. Per 18 mu­zie­jaus gy­va­vi­mo me­tų iš nau­jo pri­sta­ty­tas ir at­ras­tas ku­ni­gaikš­čių Ogins­kių pa­vel­das. Or­ga­ni­zuo­ja­mi tarp­tau­ti­niai Ogins­kių fes­ti­va­liai Rie­ta­ve ir Lie­tu­vos dva­ruo­se. Mu­zie­jaus ini­cia­ty­va bu­vo su­tvar­ky­ta Rie­ta­vo par­ko dva­ro tvo­ra, par­te­ri­nė da­lis (tre­čius me­tus iš ei­lės va­sa­ros me­tu pa­ruo­šia­ma nuo­trau­kų eks­po­zi­ci­ja), mu­zie­jaus ir sa­va­no­rių dė­ka tvar­ko­mas par­kas. Mu­zie­jaus di­rek­to­rius Vy­tas Rut­kaus­kas mie­lai pri­ima ir pra­ve­da eks­kur­si­jas bei su­pa­žin­di­na tu­ris­tus su ku­ni­gaikš­čių Ogins­kių pa­vel­du Rie­ta­ve, di­plo­ma­tiš­kai ben­dra­dar­biau­ja su Bal­ta­ru­si­ja ir ki­to­mis už­sie­nio ša­li­mis.
„Šimt­me­čio ama­tų puo­se­lė­to­jas“ – Al­gir­dui Kra­ji­nui. Vy­ras nuo jau­nys­tės puo­se­lė­jo idė­ją iš­sau­go­ti me­di­nių žais­lų, ra­kan­dų, įvai­rių daik­tų iš me­die­nos ga­my­bos tra­di­ci­jas. To­kiai veik­lai jį pa­ska­ti­no du veiks­niai – anū­kai ir plas­ti­ki­nių ne­ko­ky­biš­kų žais­lų in­va­zi­ja iš Ki­ni­jos. Pir­mą­jį se­ne­lio ga­mi­nį – ve­žė­čias – anū­kai įver­ti­no pa­lan­kiai, tad prie jų at­si­ra­do ar­kliu­kas, vė­liau – na­me­lis. Taip ir plė­tė­si ga­mi­nių asor­ti­men­tas. A. Kra­ji­nas pa­ža­di­na me­die­nos ga­ba­lą ir ku­ria ši­lu­mą sklei­džian­čius da­ly­kus. Pir­mą­ją žie­mą jis pa­ga­mi­no tik še­šis ve­ži­mai­čius su ar­kliu­kais, o da­bar to­kį kie­kį pa­ga­mi­na per sa­vai­tę. Daug žais­lų iš­do­va­no­ta, daug jų iš­ke­liau­ja ir į už­sie­nį. A. Kra­ji­nas sa­vo dir­bi­nius to­bu­li­na, įsi­gi­jo dau­giau stak­le­lių, vi­sas de­ta­les nu­šli­fuo­ja ran­ko­mis. At­ei­ties pla­nuo­se – edu­ka­ci­nio žai­di­mo „Kai­mo so­dy­ba“ ga­my­ba. Jį žaizdami, vai­kai bus su­pa­žin­din­ti su tra­di­ci­niais Lie­tu­vos kai­mo so­dy­bos gy­vū­nais, jų nau­da žmo­gui.
„Ver­sliau­sia šimt­me­čio ben­druo­me­nė“ – marš­ru­tui „Pie­no ke­lias“. 2014–2015 m. gi­męs marš­ru­tas jun­gia 4 Lie­tu­vos ra­jo­nus – Plun­gę, Rie­ta­vą, Tel­šius ir Ku­piš­kį – bei siū­lo ap­lan­ky­ti 31 uni­ka­lų ob­jek­tą, siū­lan­tį pa­slau­gas ir pro­duk­tus, su­si­ju­sius su pie­no te­ma­ti­ka. 5 marš­ru­to ob­jek­tai yra Ku­piš­kio, 9 – Plun­gės, 9 – Rie­ta­vo ir 8 – Tel­šių ra­jo­ne. Siū­lo­mos edu­ka­ci­nės pro­gra­mos, ku­rių dė­ka ga­li­ma iš­mok­ti suk­ti kas­ti­nį, pa­si­ga­min­ti sū­rį, mo­ky­tis se­nų­jų ama­tų. Dau­ge­lį edu­ka­ci­nių už­si­ė­mi­mų ly­di ir de­gus­ta­ci­jos. 14 ob­jek­tų siū­lo įsi­gy­ti na­tū­ra­lių kai­miš­kų pro­duk­tų tie­sio­giai iš ūkių. Tuo me­tu ga­li­ma ste­bė­ti, kaip pro­duk­tai yra pa­ga­mi­na­mi, su­ži­no­ti apie ūki­nin­ka­vi­mo pro­ce­sus. 5 kai­mo tu­riz­mo so­dy­bos ne tik ap­gy­ven­dins, bet ir suor­ga­ni­zuos re­gio­ni­nio mais­to va­ka­rie­nes ar de­gus­ta­ci­jas, pa­kvies ­da­ly­vau­ti ple­ne­ruo­se, mu­gė­se ir pan. Il­ges­niam pa­bu­vi­mui siū­lo­ma ir nak­vy­nė bei pir­tis su pie­no pro­ce­dū­ro­mis.

Dau­giau­sia stel­mu­žiu­kų iš­ke­lia­vo į Plun­gės ra­jo­ną

„Šimt­me­čio tau­tiš­kiau­sia ben­druo­me­nė“ – Ku­lių kraš­to ben­druo­me­nei „Alan­tas“. Ben­druo­me­nė sa­vo veik­lą pra­dė­jo 2003 m. Svar­biau­sias dar­bas – mu­zie­jaus at­kū­ri­mas. Ku­lių mies­te­ly­je Kraš­to­ty­ros mu­zie­jus vei­kė nuo 1967 m., jis bu­vo įsi­kū­ręs iš­skir­ti­nia­me pa­sta­te, ku­ria­me gy­ve­no J. Tu­mas-Vaiž­gan­tas ir S. Ky­man­tai­tė-Čiur­lio­nie­nė.
Dėl su­si­klos­čiu­sių ap­lin­ky­bių mu­zie­jus bu­vo už­da­ry­tas, ga­liau­siai iš­kel­ta idė­ja at­kur­ti ir at­nau­jin­ti mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­ją. Ke­lis me­tus bu­vo in­ten­sy­viai dir­ba­ma, tvar­ko­mos ap­leis­tos pa­tal­pos, ren­ka­mi eks­po­na­tai, ruo­šia­mi sten­dai. 2017 m. lie­pos mė­ne­sį mu­zie­jus vėl at­vė­rė du­ris lan­ky­to­jams. „Sten­gia­mės pa­ro­dy­ti, kad kai­mai ir mies­te­liai kei­čia sa­vo vei­dą, juo­se sma­gų bū­ti, grįž­ti ir juos iš nau­jo at­ras­ti“, – sa­kė Ku­lių ben­druo­me­nės „Alan­tas“ pir­mi­nin­kė An­ge­lė Al­čaus­kie­nė.
„Už pa­gal­bą ir gra­žų žo­dį“ – An­ge­lei Al­čaus­kie­nei. Mo­te­ris prieš de­šimt­me­tį iš Klai­pė­dos r. at­si­kė­lė į Ku­lius, dir­ba UAB „Ku­lių prū­das“ ad­mi­nist­ra­to­re ir ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­re Ku­lių kul­tū­ros cen­tre. 2016 m. ta­po dar ir Ku­lių ben­druo­me­nės „Alan­tas“ pir­mi­nin­ke. Ji yra ak­ty­vi ku­liš­kė, vi­sur spė­jan­ti, jai ėmus dirb­ti, vi­sos or­ga­ni­za­ci­jos ra­do ben­drą tiks­lą, su­si­kal­ba ir ei­na vie­na kryp­ti­mi. Ji taip pat yra ak­ty­vi „Plun­gės kraš­to“ or­ga­ni­za­to­rė, siū­lan­ti sa­vo pa­gal­bą, ne­ven­gian­ti sa­va­no­riš­kos veik­los. Mo­te­riai svar­bus kiek­vie­nas Plun­gės kraš­to žmo­gus.
„Šimt­me­čio mo­ky­to­jas“ – Gied­ru­tei In­dze­lie­nei. Ku­liš­kė, bu­vu­si mu­zi­kos mo­ky­to­ja. Gi­mu­si Šiau­liuo­se, už­au­gu­si Kur­šė­nuo­se, bai­gu­si moks­lus, įgi­jo mu­zi­kos mo­ky­to­jo ir cho­ri­nio di­ri­ga­vi­mo spe­cia­ly­bę. Prieš 45 me­tus at­si­kė­lė į Ku­lius ir vi­są šį lai­ką sa­vo ge­bė­ji­mus ir šir­dies ši­lu­mą sky­rė Ku­lių kraš­to žmo­nių mu­zi­ki­niam la­vi­ni­mui. Dir­bo Ku­lių vi­du­ri­nės mo­kyk­los mu­zi­kos ir dai­na­vi­mo mo­ky­to­ja, vai­kų ir vy­res­nių­jų kla­sių moks­lei­vių cho­rų va­do­ve. Jos mo­ko­mi „Dai­nų dai­ne­lės“ at­li­kė­jai, vo­ka­li­niai an­sam­bliai pel­nė daug ap­do­va­no­ji­mų, o nuo 1987 m. su­bur­ti cho­rai da­ly­vau­ja vi­so­se dai­nų šven­tė­se ir fes­ti­va­liuo­se. Pa­si­trau­ku­si iš pe­da­go­gi­nės veik­los, su­bū­rė miš­rų ku­liš­kių cho­rą, su ku­riuo vy­ko į dai­nų šven­tę Vil­niu­je. Šios mo­ky­to­jos dė­ka mu­zi­ką at­ra­do dau­ge­lis mies­te­lio žmo­nių.
Dar vie­nas „Šimt­me­čio mo­ky­to­jas“ – Bro­nius Klei­naus­kas. Ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kas, gi­das, kai­muo­se vyk­dan­tis švie­tė­jiš­ką veik­lą ir įgy­ven­di­nan­tis įvai­rius pro­jek­tus. Šar­ne­lės kai­mo ben­druo­me­nė šią no­mi­na­ci­ją sky­rė už kraš­to gar­si­ni­mą, po­eto V. Ma­čer­nio kū­ry­bos puo­se­lė­ji­mą, edu­ka­ci­nes pa­mo­kas prie po­eto ka­po. B. Klei­naus­kas, be ga­lo my­lė­da­mas sa­vo gim­tą­ją Že­mai­čių Kal­va­ri­ją, sa­va­no­riš­ka veik­la, už­si­de­gi­mu gra­žin­ti ir puo­se­lė­ti pri­si­de­da prie Že­mai­čių Kal­va­ri­jos se­niū­ni­jos žmo­nių švie­ti­mo.
„Už tai, kas pa­mirš­ta se­na, at­ras­ta nau­jai“ – Šar­ne­lės kai­mo ben­druo­me­nei. 2006 m. per Šar­ne­lės kai­mą bu­vo nu­ties­tas as­fal­tas, to­dėl itin pa­gau­sė­jo tu­ris­tų, ke­liau­jan­čių į V. Ma­čer­nio tė­viš­kę. 2011 m. Šar­ne­lės kai­mo ben­druo­me­nė vyk­dė pro­jek­tą „Nau­ju ke­liu pas po­etą V. Ma­čer­nį“, skir­tą jo 90-osioms me­ti­nėms pa­mi­nė­ti, ir ėmė­si tvar­ky­ti pri­ei­gą prie jo ka­po – įreng­ta ma­ši­nų sto­vė­ji­mo aikš­te­lė, nu­ties­tas ta­ke­lis per miš­ką, liep­tas per ka­na­lą. Dar vie­nas svar­bus ben­druo­me­nės dar­bas – su­tvar­ky­tos pri­ei­gos prie is­to­ri­nę, ar­chi­tek­tū­ri­nę ir kul­tū­ri­nę ver­tę tu­rin­čio Šar­ne­lės kai­mo pa­vel­do ob­jek­to – Šar­ne­lės pi­lia­kal­nio, prie ku­rio va­sa­ros me­tu vyks­ta ren­gi­niai, jis lan­ko­mas tu­ris­tų.
„Ben­druo­me­nė, iš­gar­si­nu­si Lie­tu­vą Eu­ro­po­je / pa­sau­ly­je“ – Plun­gės ra­jo­no Že­mai­čių Kal­va­ri­jos se­niū­ni­jos ben­druo­me­nei „Gar­dai“. Dar­bų, gar­si­nan­čių ben­druo­me­nę, yra ne vie­nas, ji dir­ba su Amerikos–Baltijos lab­da­ros fon­du ir pa­dė­jo sun­kiau be­si­ver­čian­čioms šei­moms. Įkū­rė Ame­li­jos Čės­na var­do pa­ra­mos vai­kams naš­lai­čiams fon­dą. Jau penk­ti me­tai pa­de­da 15-ai šei­mų, ku­rio­se au­ga 23 naš­lai­čiai. Ke­le­tą me­tų vyk­do pro­jek­tą „Žy­mių žmo­nių ar įvy­kių įam­ži­ni­mas“. Ati­deng­tos 5 at­mi­ni­mo len­tos, pa­sta­ty­tas kop­lyt­stul­pis po­etui V. Ma­čer­niui at­min­ti, pa­min­klas vys­ku­pui M. Va­lan­čiui. Pa­dė­jo pa­lai­do­ti Ame­ri­ko­je gy­ve­nu­sio ra­šy­to­jo Pau­liaus Jur­kaus pa­lai­kus, pri­žiū­ri jo ka­pą. Vyk­dė pro­jek­tą „Kar­tu dai­noj ir gies­mėj“, ku­rio me­tu su­ren­gė daug kon­cer­ti­nių iš­vy­kų po Lie­tu­vą.
„Šimt­me­čio pro­jek­tas“ – Plun­gės ra­jo­no Že­mai­čių Kal­va­ri­jos se­niū­ni­jos ben­druo­me­nei „Gar­dai“. Ben­druo­me­nės įgy­ven­din­tas pro­jek­tas „Šva­rus kū­nas, šva­ri sie­la – svei­ka­tos ir ener­gi­jos šal­ti­nis“, skir­tas se­nam pir­ties pa­sta­tui at­nau­jin­ti. 2013 m. ben­druo­me­nė ati­da­rė pir­tį. Ben­druo­me­nės na­riams ir jų šei­moms or­ga­ni­zuo­ti te­ori­niai bei prak­ti­niai mo­ky­mai apie pir­ties nau­dą svei­ka­tai bei tei­sin­gą mė­ga­vi­mą­si pir­ties ma­lo­nu­mais. So­cia­li­nės ri­zi­kos šei­moms or­ga­ni­zuo­ti svei­kos gy­ven­se­nos ir as­mens hi­gie­nos įgū­džių ug­dy­mo mo­ky­mai. Su­si­kū­rė ir pir­ti­nin­kių klu­bas, yra pa­sta­ty­ta pa­vė­si­nė bei su­tvar­ky­ta ap­lin­ka. Penk­ta­die­niai – pir­ties die­na, o šeš­ta­die­niais ga­li­ma švęs­ti gim­ta­die­nius ir ki­tas šven­tes.
„Šimt­me­čio do­va­na“ – Vid­man­tui Jo­ni­kai. Jis yra nuo­la­ti­nis Šar­ne­lės kai­mo ben­druo­me­nės veik­lų bei ren­gi­nių rė­mė­jas. Šią no­mi­na­ci­ją šar­ne­liš­kiai pa­sky­rė už po­etui V. Ma­čer­niui skir­to jau­no­jo kū­rė­jo kon­kur­so fi­nan­sa­vi­mą. Kū­ry­bi­nių dar­bų kon­kur­sas „Sap­nuo­jan­čio me­džio pa­vė­sy“ or­ga­ni­zuo­ja­mas kas­met nuo 2016 m., jo me­tu ren­ka­mi trys ge­riau­si kiek­vie­nos gru­pės kon­kur­so da­ly­vių kū­ri­niai. Kon­kur­so nu­ga­lė­to­jams ski­ria­ma po 200 eu­rų iš V. Jo­ni­kos lab­da­ros fon­do. Ver­sli­nin­kas ge­ra­no­riš­kai pa­re­mia, pri­si­de­da prie kul­tū­ros puo­se­lė­ji­mo, tei­kia pa­gal­bą tvar­kant pri­ei­gas prie kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų.
Trys stel­mu­žiu­kai iš­ke­lia­vo ir į Tel­šių ra­jo­ną: „Šimt­me­čio at­ra­di­mas“ – Lau­ko So­dos kai­mo ben­druo­me­nė, „Šimt­me­čio links­miau­sie­ji“ – Ei­gir­džių mies­te­lio ben­druo­me­nė, „Jau­niau­sias šimt­me­čio ly­de­ris“ – De­gai­čių kai­mo jau­ni­mas.
Ap­do­va­no­jus vi­sus no­mi­nan­tus, svei­ki­ni­mo žo­dį ta­rė Tve­rų se­niū­nas An­ta­nas Za­le­pū­gas. Jis pa­svei­ki­no su­si­rin­ku­sius į ma­žą­ją kul­tū­ros sos­ti­nę: „Tai pui­ki pro­ga sve­čiams ap­lan­ky­ti Tve­rus, įver­tin­ti, kaip gy­ve­na ir kuo kvė­puo­ja tve­riš­kiai. Veik­lų tu­ri­me daug, gy­ve­na­me gra­žiai“. Jis taip pat pa­si­džiau­gė, kad tarp ap­do­va­no­tų­jų yra ir kraš­tie­tis – ūki­nin­kas, jau­nas žmo­gus, ro­dan­tis ki­tiems pa­vyz­dį.
Šven­tę tę­sė Dei­vio ir Re­na­tos Nor­vi­lų kon­cer­tas.

Nuotraukoje: Šventės nominantai, svečiai, sveikinusieji.

Komentarai
Kiti straipsniai