„Kor­mo­ra­nai Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nia­me par­ke! Bus blo­gai!“

– ši­to­kia nau­jie­na su nuo­trau­ko­mis so­cia­li­nia­me tin­kle „Fa­ce­bo­ok“ rug­pjū­čio 22 die­ną pa­si­da­li­jo ži­no­mas mū­sų kraš­to dai­li­nin­kas Le­o­nar­das Čer­niaus­kas. Bab­run­gė­nų kai­me sa­vo ga­le­ri­ją tu­rin­tis me­ni­nin­kas sa­kė Bab­run­go upės iš­ta­ko­mis val­ti­mi nu­plau­kęs į Pla­te­lių eže­rą ir vie­no­je įlan­ko­je tie­siog ne­te­kęs ža­do – me­džiai bu­vo nu­džiū­vę, balkš­vai pil­ki, o juo­se tu­pė­jo bū­rys juo­dų di­de­lių paukš­čių! Pa­ži­no juos iš­kart – tai kor­mo­ra­nai, ku­rių di­džiau­sia ko­lo­ni­ja yra Kur­šių ne­ri­jo­je, ne­to­li Juod­kran­tės. Dai­li­nin­kas įsi­ti­ki­nęs – bus tra­ge­di­ja, jei tie paukš­čiai „oku­puos“ miš­ką prie Pla­te­lių eže­ro. Tuo tar­pu Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­to­rius Ra­mū­nas Ly­dis ra­mi­na, jog kor­mo­ra­nai pas mus pa­ste­bi­mi jau ne vie­ne­rius me­tus, ta­čiau ne­pe­ri, ir di­de­lių bė­dų ne­da­ro.

Kaip sa­kė L. Čer­niaus­kas, to­kio vaiz­do Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nia­me par­ke jis nie­ka­da ne­bu­vo ma­tęs. Pa­sa­ko­jo, jog šie­met į eže­rą val­ti­mi iš­plau­kė pir­mą kar­tą ir tik­rai ne­si­ti­kė­jo, kad pa­jū­rio paukš­čiai ga­lė­tų gy­ven­ti pas mus! Plau­kė įlan­ka, nuo ku­rios to­liau jau ma­tė­si va­di­na­mo­ji Ber­žy­nė­lio po­il­sia­vie­tė, kai stai­ga pa­kran­tė­je akys už­kliu­vo už nu­džiū­vu­sių me­džių.
„Pir­miau­siai at­krei­piau dė­me­sį į su­ny­ku­sias eg­les. Dar nu­si­ste­bė­jau, kas čia joms ga­lė­jo at­si­tik­ti? Ta­da pa­ma­čiau balkš­vai pil­ką vi­są pa­kran­tę. Ėmiau dai­ry­tis į me­džius ir, ge­riau įsi­žiū­rė­jęs, su­pra­tau, kad ten tu­pin­tys ar skrai­dan­tys juo­di di­de­li paukš­čiai – kor­mo­ra­nai! Ga­lė­jo bū­ti koks pus­šim­tis, bet kai šūk­te­lė­jau ir su­plo­jau, iš miš­ko jų pa­ki­lo ir to­liau nu­skri­do la­bai daug, tik­rai di­džiu­lis bū­rys!“ – pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vas.
L. Čer­niaus­kas sa­kė ne­ga­lė­jęs pa­ti­kė­ti tuo, ką ma­to. „Čia bus tra­ge­di­ja! Anks­čiau sau plau­ki eže­ru – vi­sur pa­kran­tės ža­liuo­ja, o da­bar – to­kia ny­ku­ma! Toks gra­žus miš­kas bu­vo! O da­bar? Ir spyg­liuo­čiai, ir la­puo­čiai, ir pa­kran­tės aug­me­ni­ja pil­kai bal­ta! Sa­vo iš­ma­to­mis kor­mo­ra­nai nai­ki­na mū­sų me­džius!“ – ap­mau­džiai kal­bė­jo me­ni­nin­kas, pri­dė­da­mas, jog ir žu­vies jau ne­bė­ra, ir eže­ras la­bai pri­žė­lęs…
Prieš ku­rį lai­ką dai­li­nin­kas pri­si­mi­nė ma­tęs vie­ną kor­mo­ra­ną ir sa­vo kie­me – tie­siog už­skri­do pra­lėk­da­mas. Ta­čiau kad to­kia ko­lo­ni­ja ga­lė­tų gy­ven­ti Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko te­ri­to­ri­jo­je, ne­nu­ma­nė. Svars­tė, kad at­sa­kin­gi par­ko dar­buo­to­jai dėl to tu­rė­tų la­bai su­si­rū­pin­ti, ki­taip mū­sų eže­ro pa­kran­tės miš­kas taps toks, kaip su­ny­ku­si Juod­kran­tės sen­gi­rė.
Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko (ŽNP) di­rek­to­rius R. Ly­dis, pa­klaus­tas, ar kor­mo­ra­nai prie Pla­te­lių eže­ro yra nau­jie­na, at­sa­kė, jog tik­rai ne. Šie paukš­čiai, jo ži­nio­mis, pas mus pa­si­ro­do jau ne vie­ne­rius me­tus – pen­ke­rius ma­žiau­siai. „Pa­ma­ry­je dėl per di­de­lių ko­lo­ni­jų juos bai­do, tad jie at­skren­da pas mus pa­si­mai­tin­ti ir ap­si­gy­ve­na prie Pla­te­lių eže­ro. Jie skren­da ten, kur yra žu­vų iš­tek­liai, dau­giau­sia lai­ko­si vie­no­je pa­e­že­rės vie­to­je“, – sa­kė R. Ly­dis.
ŽNP di­rek­to­riaus pri­pa­ži­no, jog kor­mo­ra­nų skai­čius pa­di­dė­jęs, bet ne­žy­miai – da­bar gy­ve­na ko­kie trys ar ke­tu­ri šim­tai. Par­ko spe­cia­lis­tai kas­met at­lie­ka šių paukš­čių ste­bė­ji­mą, bet pro­ble­mos kol kas dėl jų po­pu­lia­ci­jos ne­ma­to, nes kor­mo­ra­nai pas mus ne­pe­ri. Kaip svars­tė R. Ly­dis, per­ėji­mui jiems ge­res­nė vie­ta yra pa­ma­ry­je, pas mus kol kas tik mai­ti­na­si. Ar at­ei­ty­je ne­pra­dės suk­ti liz­dų ir dė­ti kiau­ši­nių pas mus? Te­oriš­kai, pa­sak R. Ly­džio, to­kia ga­li­my­bė yra, bet ar taip bus – abe­jo­ja­ma.
Di­rek­to­rius pa­sa­ko­jo, jog kor­mo­ra­nai prie Pla­te­lių eže­ro gy­ve­na ato­kes­nė­je vie­to­je, kur žmo­nių ne­bū­na, tad nie­kas jų ne­bai­do. Ru­de­nį iš­skren­da, pa­si­ro­do anks­ty­vą pa­va­sa­rį. Kar­tais te­be­bū­na le­das, tai ant le­do vaikš­ti­nė­ja. Da­bar val­ti­mi ar van­dens dvi­ra­čiais plau­kio­jan­tys žmo­nės ga­li šiuos juo­dus paukš­čius pa­ma­ty­ti skren­dan­čius virš eže­ro ar ne­rian­čius į van­de­nį.
Į tai, kad dėl kor­mo­ra­nų iš­ma­tų nyks­ta ŽNP aug­me­ni­ja, R. Ly­dis at­sa­kė, jog yra ke­le­tas nu­džiū­vu­sių me­džių, ap­derg­tų eg­lių, bet kol kas nie­ko bai­saus, si­tu­a­ci­jos ašt­rin­ti ne­rei­kė­tų.

Apie kor­mo­ra­nus

Tai di­de­li ir­kla­ko­ji­niai paukš­čiai, su­au­gę ga­li sver­ti net iki pus­ket­vir­to ki­log­ra­mo. At­skren­da ko­vo mė­ne­sį, ne­di­de­lė da­lis paukš­čių lie­ka žie­mo­ti. Pe­ri ko­lo­ni­jo­mis me­džiuo­se, aukš­tai liz­duo­se pa­de­da po 3–5 kiau­ši­nius. Die­ną žve­jo­ja – mai­ti­na­si žu­vi­mi, ku­rią pa­gau­na nar­dy­da­mi. Kas­dien su­ry­ja iki 1 kg žu­vies.
Di­džiau­sia kor­mo­ra­nų ko­lo­ni­ja yra Kur­šių ne­ri­jo­je, pie­čiau Juod­kran­tės, – ten jų gy­ve­na ke­li tūks­tan­čiai. Maž­daug prieš de­šimt me­tų bu­vo nu­spręs­ta kor­mo­ra­nų ko­lo­ni­ją pra­dė­ti re­gu­liuo­ti, nes ji pra­dė­jo smar­kiai plės­tis į Juod­kran­tės sen­gi­rės pu­sę. Šau­dy­ti juos drau­džia­ma, tad bu­vo vai­ko­mi iš liz­dų sprog­di­nant fe­jer­ver­kus. Pa­va­sa­rį, kai nak­tys šal­tos, iš­gąs­din­ti jie pa­lik­da­vo liz­dus, kiau­ši­niai at­šal­da­vo, ir paukš­čiu­kai ne­be­iš­si­ris­da­vo. Ta­da kor­mo­ra­nai pra­dė­jo ieš­ko­ti nau­jų bu­vei­nių – įsi­kū­rė prie Rus­nės, prie Plo­cio eže­ro Klai­pė­dos ra­jo­ne ir ki­tur.
Lie­tu­vo­je kor­mo­ra­nai nė­ra mėgs­ta­mi dėl po­ros prie­žas­čių – dėl me­džių džio­vi­ni­mo ir žu­vų gau­dy­mo. Dau­giau­siai jie min­ta grun­du­lais, ta­čiau mėgs­ta ir ki­to­kią žu­vį. Kor­mo­ra­nų iš­ma­tos tu­ri daug azo­ti­nių me­džia­gų ir ki­tų tok­siš­kų jun­gi­nių, ku­rie nu­de­gi­na me­džių šak­nis ir au­ga­las nu­džiū­na. Be to, ap­sil­pu­sius me­džius daž­nai už­puo­la ken­kė­jai, o tai dar la­biau pa­spar­ti­na me­džio džiū­vi­mą.

Li­na MOTUŽIENĖ

Nuotraukoje iš paukščio skrydžio puikiausiai matosi, kurioje vietoje yra įsitaisę kormoranai – medžiai nuo jų išmatų ežero pakrantėje jau nyksta. R. Lydžio nuotr.