Penktadienis, 2024 m. kovo 29 d.

Luk­nė­nų kai­me į šu­li­nį bu­vo įkri­tęs vy­ras

Lai­min­gai pa­si­bai­gu­si ne­lai­mė, špa­ga­to po­za, ko­miš­ka si­tu­a­ci­ja… Ši­to­kius ko­men­ta­rus te­ko gir­dė­ti apie įvy­kį Stal­gė­nų se­niū­ni­jos Luk­nė­nų kai­me, nu­ti­ku­sį rug­pjū­čio 13-osios po­pie­tę. Pus­am­žis vie­tos gy­ven­to­jas, ko ge­ro, ma­žai ką be­pri­si­mi­na, kaip ei­da­mas „sa­vo rei­ka­lo“ šlum­še­lė­jo į lau­kuo­se esan­tį ap­leis­tą šu­li­nį, kaip tą­dien jį trau­kė ug­nia­ge­siai ir kaip grei­to­ji me­di­ci­nos pa­gal­ba ve­žė į li­go­ni­nę…

Sa­vai­tės pra­džia 56 me­tų Luk­nė­nų kai­mo gy­ven­to­jui pra­si­dė­jo di­de­liais nuo­ty­kiais – pir­ma­die­nio po­pie­tę vy­ras jau bu­vo ge­ro­kai pa­dau­gi­nęs al­ko­ho­lio ir, mak­no­da­mas po ša­bakš­ty­nus prie ap­leis­tų fer­mų, pra­sme­go į at­vi­rą šu­li­nį. Lai­mė, be van­dens ir be sru­tų, bet ga­na gi­lų – maž­daug 3 met­rų. Tai­gi, pa­čiam iš­si­ka­pa­no­ti ne­bu­vo nei jė­gų, nei ga­li­my­bių.
Ne­ži­nia, kaip vis­kas bū­tų pa­si­bai­gę, jei vy­ras bū­tų ne­tu­rė­jęs te­le­fo­no. Kaip sa­kė Plun­gės prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas Min­dau­gas Kau­nas, luk­nė­niš­kis pats su­rin­ko ben­dro­jo pa­gal­bos cen­tro nu­me­rį, ug­nia­ge­siai gel­bė­to­jai pra­ne­ši­mą ga­vo prieš pat 14 va­lan­dą ir iš­kart iš­sku­bė­jo ne­lai­mės vie­ton.
Ne­il­gai tru­kus ap­leis­tų fer­mų te­ri­to­ri­jo­je šu­li­nys bu­vo su­ras­tas ir ne­lai­mė­lis iš­trauk­tas pa­nau­do­jus gel­bė­ji­mo vir­vę. Vy­ras ne­bu­vo pra­ra­dęs są­mo­nės, pats ėjo, jį iš­kart ėmė­si ap­žiū­rė­ti jau lau­kę me­di­kai.
Plun­gės grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos di­rek­to­rė Ra­sa Mon­čie­nė sa­kė, jog į šu­li­nį įkri­tęs vy­ras gu­lė­jo špa­ga­to po­za – vie­na ko­ja bu­vo iš­temp­ta į prie­kį, ki­ta at­mes­ta at­gal. Kai bu­vo iš­trauk­tas, pats per ša­bakš­ty­nus at­ėjo iki grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos au­to­mo­bi­lio, ne­bu­vo aiš­ku, ar su­pran­ta, kas įvy­ko… At­ro­dė iš­tik­tas stre­so, skun­dė­si ko­jos skaus­mu. Be to, nuo vy­riš­kio tren­kė la­bai stip­rus al­ko­ho­lio kva­pas.
Ap­žiū­rė­jus ne­lai­mė­lį, įtar­ti du­bens ir klu­bo su­mu­ši­mai, bu­vo nu­tar­ta vež­ti į li­go­ni­nės pri­ėmi­mo sky­rių. Kaip vė­liau pa­aiš­kė­jo, rim­tų su­žei­di­mų jis ne­pa­ty­rė. Kaip sa­ko­ma – gir­tam ne­la­ba­sis ir pa­gal­vę pa­ki­ša…
Stal­gė­nų se­niū­nas Arū­nas Jur­kus sa­kė, jog luk­nė­niš­kiui nu­ti­ko ga­na ko­miš­ka si­tu­a­ci­ja. Jo ži­nio­mis, tau­re­lės ne­ven­gian­tis vy­ras tą­dien sve­čia­vo­si vie­no­je tro­bo­je. Po ku­rio lai­ko iš­ėjęs kaž­ko­dėl pa­su­ko ne na­mo, o per­ėjo į ki­tą ke­lio pu­sę ir nu­dro­žė per lau­kus ir ša­bakš­ty­nus link ap­leis­tų fer­mų at­lik­ti „sa­vo rei­ka­lo“. Ei­da­mas ne­pa­ma­tė šu­li­nio ir į jį įkri­to.
Pa­sak se­niū­no, tas šu­li­nys – tai lie­taus nuo­te­kų rink­tu­vas lau­kų vi­du­ry­je, bu­vęs me­lio­ra­ci­jos įren­gi­nys. Fer­mų griu­vė­sių te­ri­to­ri­jo­je yra ir dau­giau vi­so­kių griu­ve­nų, duo­bių ir pa­vo­jin­gų šu­li­nių – jų vi­sų, anot A. Jur­kaus, ne­įma­no­ma už­deng­ti, tad įkris­ti ar su­žeis­ti ga­li bet kas. Pa­pras­tai gy­ven­to­jai ten ne­lan­džio­ja, nes gy­ven­vie­tė yra vie­no­je ke­lio pu­sė­je, o fer­mų griu­vė­siai – ki­to­je.
Prieš ku­rį lai­ką bu­vu­sių fer­mų kom­plek­sas bu­vo pri­pa­žin­tas be­šei­mi­nin­kiu ob­jek­tu, yra ruo­šia­mas pla­nas jo par­da­vi­mui. Pa­sak se­niū­no, ten da­bar vis­kas at­ro­do kaip po ka­ro, tad iš­ties ei­ti pa­vo­jin­ga. Tai­gi, šu­li­ny­je pa­bu­vo­jęs vy­riš­kis pats kal­tas, kam ten ėjo. Be­je, se­niū­nas sa­kė gir­dė­jęs, jog tą pa­tį va­ka­rą mi­nė­tas luk­nė­niš­kis to­liau „šiau­šė“ po kai­mą…

Li­na MOTUŽIENĖ

Asociatyvi www.15min.lt nuotr.

Komentarai
Kiti straipsniai