Problema – žmonių ir automobilių trūkumas
Liepos 17 dieną posėdžiavęs Sveikatos ir socialinės apsaugos komitetas išklausė trumpą ataskaitą apie tai, kaip Plungės socialinių paslaugų centrui sekasi įgyvendinti projektą „Integralios pagalbos (socialinės globos ir slaugos) į namus teikimas Plungės rajone“, išgirdo Globos centro ir atvejų vadybininkų problemas.
Jau kurį laiką, nuo 2017 metų pavasario, besitęsiantis Plungės socialinių paslaugų centro integralios pagalbos projektas slaugos reikalaujantiems neįgaliems žmonėms – prasmingas. Šios pagalbos tikslas – sudaryti sąlygas visiškos negalios žmogui kuo ilgiau visavertiškai gyventi namuose, bendruomenėje, užtikrinti globą ir slaugą, stiprinti asmens gebėjimus ir savarankiškumą, palaikyti socialinius ryšius su šeima, bendruomene. Integrali pagalba – dienos socialinė globa bei slauga asmens namuose – yra teikiama komandos (ją sudaro socialinis darbuotojas, slaugytojas ir jų padėjėjai, reabilitacijos specialistas, psichologas, savanoriai) principu, siekiama išsiaiškinti asmens socialinės globos ir slaugos namuose paslaugų poreikį, organizuoti ir teikti šias paslaugas. Paslauga teikiama suaugusiems asmenims su negalia ir vaikams, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir visiško nesavarankiškumo lygis, ir deklaravę gyvenamąją vietą Plungės miesto savivaldybėje.
„Liūdina tai, kad negalime patenkinti poreikių. Yra daugiau norinčių gauti šias paslaugas, bet neturime galimybių“, – teigė Plungės socialinių paslaugų centro direktorė Odeta Misiūnienė. Ji pasidžiaugė, kad vykdomam projektui reklamos nereikia – žinia apie jį keliauja iš lūpų į lūpas. O tai tik įrodo, kad paslauga yra reikalinga ir tinkamai atliekama.
Komitete išgirstos Globos centro bei socialinės naujovės – atvejų vadybininkių – problemos. Apibendrinant jas, galima trumpai pasakyti: trūksta darbuotojų ir automobilių.
Plungės socialinių paslaugų centro padalinio – Globos centro – socialinė darbuotoja Jolanta Zaburienė kalbėjo apie projektą, kuriuo siekta gauti lėšų Globos centro, besirūpinančio iš rizikos šeimų jau paimtais vaikais, darbo vietoms įrengti ir darbo užmokesčiui iš dalies finansuoti. „Trūksta automobilio, bet tikimės, kad kaip nors jį gausim“, – kalbėjo centro atstovė. Taip pat paliesta budinčių globotojų tema. Nors per pastaruosius šešis mėnesius iš šeimų nebuvo paimtas nė vienas vaikas, pagal reikalavimus rajone turėtų būti du budintys globotojai. Budintys globotojai, pasirašę sutartį, įsipareigoja iš rizikingos aplinkos paimtą vaiką priimti bet kuriuo paros metu ir laikinai (iki pusės metų) jį globoti. Laukimo laikotarpiu tokiems globotojams yra mokamas minimalus atlyginimas (kuriam, pasak J. Zaburienės, kol kas nėra pinigų). Yra vienas budintis globotojas, bet su juo dar nepasirašyta sutartis. Būtų ir dar vienas norintis laikinai vaikus globoti asmuo. Tiesa, Globos centras, ieškodamas budinčių globotojų, susiduria su problema: potencialūs globotojai linkę diferencijuoti vaikus, nenori imti bet kokio amžiaus į bėdą pakliuvusio vaiko – niekas nenori imti paauglių, laikiną globą sutiktų suteikti tik vaikams iki septynerių metų.
„Juk turėtų priimti bet kokio amžiaus vaiką. Taip negalima: patinka – nepatinka. Bet dar kalbėkite, gal susikalbėsite“, – į iškeltą problemą sureagavo komiteto pirmininkas Juozas Šlepetis.
Problemas tądien išdėstė ir nuo liepos 1 d. veiklą pradėjusi atvejo vadybininkė Laimona Kazevičienė. Kol kas dirba tik dvi atvejo vadybininkės, nors rajone turėtų būti penki tokie specialistai (kol kas besiveržiančių užimti šias laisvas vietas nėra). Krūvis didžiulis, mat, pasak L. Kazevičienės, specialistės dirba ne tik su naujais atvejais, bet jos turės pervertinti ir jau seniau į rizikos grupę įtrauktas šeimas. Atvejo vadybininkai turi administruoti ir koordinuoti socialinius darbuotojus. Be to, jiems pavesta įvertinti šeimos poreikį pagalbai, organizuoti reikiamą pagalbą, sudaryti jos planą ir sekti, kaip jis įgyvendinamas, stebėti šeimą, rūpintis, kad jai būtų suteiktos ir kitos reikalingos, ne tik socialinės paslaugos. Veikla turi būti vykdoma ne tik Plungėje, bet ir seniūnijose, reikia daug važinėti, o tarnybinio transporto nėra, tad tenka naudoti nuosavus automobilius.
Apie atvejų vadybininkų problemas kalbėjo ir O. Misiūnienė. Pasak Plungės socialinių paslaugų centro direktorės, sunku yra rasti trūkstamų darbuotojų, nes, jei žmogus ir turi pareigybei būtiną aukštąjį išsilavinimą, tai nenori dirbti be priemonių, važinėti savu automobiliu. „Jei suteiksim žmonėms priemonių darbui, personalo problemos, tikėtina, neturėsim“, – svarstė O. Misiūnienė.
„Plungės žinių“ inf.
Nuotraukoje: O. Misiūnienė: „Liūdina tai, kad negalime patenkinti poreikių. Yra daugiau norinčių gauti šias paslaugas, bet neturime galimybių.“