„O normalioms mamoms nieko neduosim? Kur mes einame?“
Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdžio metu liepos 17 dieną aptarti keli projektai, susiję su vaikais: ir tais, kurie auga įgūdžių nestokojančiose šeimose, ir tais, kurie auga socialinės rizikos šeimose ar yra likę be tėvų globos. Išklausęs projekto, kurio tikslas – teikti socialinės priežiūros paslaugas besilaukiančioms moterims, negalinčioms savarankiškai gyventi savo būste ar jo susirasti, motinoms su vaikais, neturinčioms pastovios gyvenamosios vietos, atsidūrusioms socialinės rizikos ar krizinėje situacijoje, neturinčioms reikiamų motinystės bei socialinių įgūdžių savarankiškam gyvenimui – pristatymą, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis Administracijos direktorių, Česlovas Kerpauskas garsiai klausė: „O normalioms mamoms nieko neduosim? Kur mes einame?“
Pirmiausia Plungės vaikų globos namų direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas, Aušra Meškauskienė trumpai pristatė, kokia situacija reorganizuojamuose Plungės vaikų globos namuose (jie bus prijungti prie Plungės socialinių paslaugų centro): yra 36 darbuotojai, 27 globojami vaikai (penki iš jų turi emocijos ir elgesio sutrikimų, keturi vaikai neįgalūs, vienas globotinis turi sunkią negalią). Tarsi pagrįsdama tokį nemažą darbuotojų skaičių, A. Meškauskienė akcentavo, jog dalis globotinių reikalauja ypatingos priežiūros, ir tai, jog net du ES projektai – papildoma veikla.
Pirmiausia vaikų globos namų atstovė pristatė „Šeimos modelio bendruomeninių vaikų globos namų paslaugų vaikams, netekusiems tėvų globos, ir jų šeimoms“ projektą. Nors sutartis dar nepasirašyta, bet projekto koncepcija aiški. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose (BVGN) vienu metu galės gyventi ne daugiau kaip aštuoni vaikai, išskyrus atvejus, kai kartu apsigyvena broliai ir seserys. BVGN turėtų gyventi vaikai, kuriems nustatyta globa (taip pat ir vaikai, turintys negalią, išskyrus vaikus su sunkia negalia), arba yra paimti iš šeimų ir yra ruošiami dokumentai laikinai globai nustatyti. Taip pat bus bendradarbiaujama su vaikų tėvais, siekiant atkurti ir palaikyti tarpusavio ryšius. Numatyti finansavimo šaltiniai – ES projekto struktūrinių fondų lėšos bei vaiko globos (rūpybos) išmoka.
Kitas pristatytas projektas sulaukė įvairių nuomonių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Plungės vaikų globos namai šių metų birželio 29 d. pasirašė paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal sutartį Telšių regione bus teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, teikiant kompleksinę pagalbą besilaukiančioms moterims ir motinoms, vienoms auginančioms vaiką (vaikus) iki 3 metų amžiaus (vienas ar daugiau vaikų, gali būti vyresni). Šio projekto tikslas – teikti socialinės priežiūros paslaugas besilaukiančioms moterims ar motinoms su vaikais, neturinčioms kur gyventi, atsidūrusioms krizinėje situacijoje, neturinčioms reikiamų motinystės bei socialinių įgūdžių savarankiškam gyvenimui. Tikimasi, jog laiku suteikus tokioms moterims intensyvią kompleksinę pagalbą, sumažės vaikų, kuriuos reikės atskirti nuo motinų.
Pagal šį projektą mažiausiai turi būti globojamos trys mamos. A. Meškauskienė informavo, kad yra ieškoma mamų, kurioms būtų galima suteikti įvairiapusę pagalbą. Tokios mamos bus apgyvendinamos socialinės priežiūros namuose, kur pačios, padedamos socialinių darbuotojų, tvarkys buitį, kiekvienai iš jų bus paskirtas socialinis darbuotojas. Be to, jos sulauks ir psichologo konsultacijų, dalyvaus įvairiuose mokymuose: bus mokomos gyventi savarankiškai, ugdysis tėvystės įgūdžius, besilaukiančios mamos ruošis gimdymui, pagalba bus teikiama ir prižiūrint naujagimį, organizuojant turiningą šeimos laisvalaikį, ieškant darbo, susidūrus su teisiniais reikalais, bandant išbristi iš priklausomybių liūno ir kt. Žodžiu, suteikiama viskas, ko tik gali prireikti.
„O normalioms mamoms nieko neduosim? Kur mes einame?“ – išklausęs pranešimą netylėjo Administracijos direktoriaus pavaduotojas Č. Kerpauskas. „Tiems, kurie neturi socialinių įgūdžių, mes skiriame tūkstančius, o toms šeimoms, kur abu tėvai sunkiai dirba, bet skurdžiai gyvena, nieko neduodame. Tokie vaikai (iš socialinės rizikos šeimų – aut. past.) jau gimsta ranką ištiesę.“
Situaciją bandė sušvelninti Socialinės paramos skyriaus vedėja Genovaitė Vasylienė sakydama, jog šiuo projektu ir siekiama mokinti tokias mamas, kaip elgtis su vaikais, kaip juos prižiūrėti, kad paskui jos savarankiškai tai gebėtų padaryti.
Kilusias emocijų bangas kiek apramino viešosios įstaigos „Edukacija kitaip“ projektų vadovės Daivos Gramalienės pristatytas projektas „Kompleksinių paslaugų teikimas bendruomeniniuose šeimos namuose“, skirtas visoms šeimoms. Šiuo projektu siekiama sudaryti sąlygas Plungės rajono savivaldybės šeimoms gauti kompleksiškai teikiamas paslaugas, kad šeimos galėtų įveikti iškilusias krizes bei derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus.
Projekto dalyviai dalyvauja grupiniuose ir individualiuose tėvystės mokymuose, ugdomi šeimos įgūdžiai, teikiamos sociokultūrinės ir vaikų priežiūros paslaugos (kol tėvai būna užsiėmimuose, jų vaikus prižiūri atsakingi asmenys). Norinčiųjų dalyvauti veiklose netrūksta. Pasak D. Gramalienės, didžiausias poreikis yra teikiamos psichologinės pagalbos, tai byloja ir skaičiai: projekto metu planuota suteikti individualias konsultacijas 352 asmenims, suteikta 402; grupines psichologo konsultacijas seniūnijose planuota suteikti 144-iems, o jau suteikta 480-iai asmenų. „Žmonės drąsiau kreipiasi į psichologą dar ir todėl, kad šie apsilankymai niekur „neįrašomi“. Dažnai kreiptis pagalbos į psichologą vis dar yra gėda“, – kalbėjo „Edukacija kitaip“ atstovė. Be to, moteris pasidžiaugė, jog tebedirba visa projekto pradžioje suburta specialistų komanda, tai, pasak jos – stiprioji pusė, mat vyksta įvairūs tęstiniai užsiėmimai.
Komiteto pirmininkas Juozas Šlepetis domėjosi, ar minėtos paslaugos teikiamos kokybiškai. „Visiems neįtiksi, bet žmonės grįžta“, – savo atsakymu teikiamų paslaugų naudą ir kokybę įrodė D. Gramalienė. Apie paslaugų kokybę ir projekto naudą gerų atsiliepimų teigė girdėję ir kiti posėdžio dalyviai. Šis populiarumo tarp šeimų sulaukęs projektas dar tęsis: numatoma veiklų pabaiga – 2020 metų gruodžio 15 diena.
Renata DAUKINTYTĖ
Nuotraukoje: D. Gramalienė: „Dažnai kreiptis pagalbos į psichologą vis dar yra gėda.“