„Negalime leisti, kad Tarybos nariai viešųjų pirkimų tvarkas pasitvirtintų dėl savęs“
Liepos 17-ąją vykusio Plungės rajono savivaldybės jungtinio Vietos ūkio ir ekologijos bei Kaimo reikalų komitetų posėdžio metu iškilo nemažai diskusijų, mat svarstant klausimus dėl ekonominio naudingumo kriterijų pagal pirkimo rūšis nustatymo tvarkos ir dėl būtinųjų viešųjų pirkimų sąlygų įvedimo daugelio posėdžiavusiųjų nuomonės išsiskyrė.
Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Jūratė Garčinskaitė pabrėžė, kad Plungės rajono savivaldybės administracija viešuosius pirkimus vykdo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymu, Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašu, patvirtintu Viešųjų pirkimų direktoriaus įsakymu, ir Plungės rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
Pasak J. Garčinskaitės, viešieji pirkimai yra skirstomi pagal pirkimo būdus, kurie nustatomi pagal pirkimo vertę, o ne rūšis (pirkimai į rūšis neskirstomi). Viešojo pirkimo būdas nelemia konkurso ekonominio naudingumo kriterijų nustatymo aspektų.
Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja sakė, kad perkančiosios organizacijos sprendimas pasirinkti kažkurį konkretų sutarties sudarymo kriterijų neretai priklauso nuo konkretaus pirkimo specifikos. Taip pat turi atsižvelgti į atskirų rinkų pobūdį bei ypatumus ir pasirinkti kriterijų, kuris geriausiai tiktų siekiant užtikrinti laisvą konkurenciją ir geriausio pasiūlymo pasirinkimą.
Kaip sakė J. Garčinskaitė, kriterijai, kuriais remiantis perkančiosios organizacijos sudaro sutartį, kai sutartis sudaroma, perkančiajai organizacijai išsirenkant ekonomiškai naudingą pasiūlymą, yra šie: įvairūs kriterijai, susiję su atitinkamos sutarties dalyku, pavyzdžiui, kokybė, kaina, techniniai privalumai, estetinės ir funkcinės charakteristikos, aplinkosaugos charakteristikos, eksploatacinės sąnaudos, ekonomiškumas, garantinis aptarnavimas ir techninė pagalba, pristatymo data, pristatymo arba užbaigimo laikotarpiai. „Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nereiškia mažiausios kainos ir viskas priklauso nuo konkretaus pirkimo. Atliekami darbai būna labai įvairūs ir specifiniai“, – pabrėžė J. Garčinskaitė.
Be to, kaip sakė vedėja, remiamasi teismų praktika, kuri yra nuolat kintanti bei prie kurios nuolat turi prisitaikyti perkančiosios organizacijos. „Vykdant viešuosius pirkimus pastebima, jog yra susiformavusi praktika, kad konkurso sąlygų parengimas, viešųjų pirkimų vykdymas daugiau turi remtis teismų praktika, o ne nustatytomis tvarkomis ar rekomendacijomis. Kiekvienas pirkimo atvejis yra individualus ir specifinis. Mažai tikėtina, kad parengtoje Ekonominio naudingumo kriterijų pagal pirkimo rūšis nustatymo tvarkoje bus numatyti visi Plungės rajono savivaldybės administracijos numatomų vykdyti konkursų konkretūs ir specifiniai pirkimo atvejai bei pagal pirkimo objekto specifiką ekonominio naudingumo kriterijai. Viešųjų pirkimų komisija rengdama konkurso sąlygas bei atsižvelgdama į numatomas galimai norimos parengti tvarkos nuostatas, nuolat susidurs su problema dėl prieštaravimų tarp nuolat besikeičiančios teismų praktikos ir patvirtintos tvarkos. Tokiu atveju turės būti keičiamas Tarybos sprendimas ar Administracijos direktoriaus įsakymas (priklausomai nuo to, kas tvirtintų tvarką). Tai tikrai nepaspartins viešųjų pirkimų savalaikio įvykdymo“, – apie viešųjų pirkimų problemas pasakojo J. Garčinskaitė.
Posėdžio metu Vietos ūkio skyriaus vedėjas Martynas Čiuželis, kalbėdamas apie viešųjų pirkimų rūšis, pridūrė, kad visi siektini įgyvendinti projektai yra skirtingi (Europos Sąjungos projektai, Savivaldybės projektai), juos įgyvendinant visus statybos, rangos darbus, įvairius remontus bei kitus svarbius darbus reikia derinti su Agentūra. Tad viešieji pirkimai yra skirtingi ir išleidžiamos sumos – taip pat.
Posėdžiavusiesiems iškilo klausimas, ką reiškia sąvoka „būtinosios sąlygos viešųjų pirkimų sąlygose“.
M. Čiuželis paaiškino, kad vykdant viešuosius pirkimus Plungės rajono savivaldybės administracijos Nuolatinė viešųjų pirkimų komisija, rengdama konkurso sąlygas, vadovaujasi LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Įstatyme yra aiškiai reglamentuoti visi būtinieji ir pagrindiniai reikalavimai. Specifiniai ir konkretūs pagal pirkimo objektą reikalavimai yra nustatomi individualiai. Pirkimo dokumentuose turi būti nustatyta pasiūlymų rengimo reikalavimai, tiekėjų pašalinimo pagrindai, kvalifikacijai keliami reikalavimai, tiekėjų kvalifikacijos vertinimo tvarka, tiekėjo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų sąrašas ir kita.
Tarybos narė Asta Beierle Eigirdienė, išklausiusi J. Garčinskaitės ir M. Čiuželio pranešimų, pareiškė, kad nereikėtų aklai vien įstatymais vadovautis, bet vykdant viešuosius pirkimus reikėtų „įsijungti“ ir sveiką protą. Pirkimų sąlygos, pasak A. Beierle Eigirdienės, Plungėje yra nenormalios.
„Visiems viešiesiems pirkimams, kokie tik buvo vykdomi Plungėje, skirti didžiuliai pinigai. Žinoma, jei yra tik vienas antras tiekėjas, nėra per daug iš ko rinktis, tad ir perkame maksimaliausiomis kainomis ir per dažnai tenka bylinėtis teismuose. Viešieji pirkimai yra tarsi tempte pritempiami prie aukščiausių kainų. Kam viso šito reikia? Tikriausiai dėl to, kad vykdantieji viešuosius pirkimus žino, jog gaus pinigų iš Europos Sąjungos. Be to, pusė Plungės rajono savivaldybės Tarybos narių turėtų nusišalinti ir išeiti iš salės, nes jų vadovaujamos organizacijos taip pat dalyvauja viešųjų pirkimų, kur viskas perkama aukščiausiomis kainomis, procese. Daugelis Tarybos narių yra suinteresuoti asmenys ir nori dėl savęs pasitvirtinti viešųjų pirkimų tvarką“, – kategoriškai ekonominio naudingumo kriterijų pagal pirkimo rūšis nustatymo tvarkai ir būtinųjų sąlygų įvedimui į viešųjų pirkimų sąlygas nepritarė A. Beierle Eigirdienė.
Posėdžio metu kitas Tarybos narys Robertas Endrikas buvo nepatenkintas, kad dažnai nemaži pinigai išleidžiami visai nereikalingiems bei neesminiams dalykams. „Pavyzdžiui, negalima išleisti krūvos pinigų vagonėlių statybos darbų atlikimo vietoje statyti“, – sakė R. Endrikas.
Posėdžio pirmininkas Tomas Raudys pabrėžė, kad ir Plungėje darbininkai turi dirbti normaliomis sąlygomis bei gauti normalų atlyginimą, negalima jiems mokėti tik minimumo. Be to, pasak pirmininko, šio posėdžio metu norima tik patvirtinti viešųjų pirkimų sąlygas, o ne ką nors pirkti.
Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja J. Garčinskaitė, išgirdusi nemažai nepasitenkinimo kalbų, pasiūlė Tarybos nariams patiems stebėti, iš arčiau susipažinti ir nuspręsti, kokius kriterijus taikyti vykdant viešuosius pirkimus, kokie yra naudingumo kriterijai pagal pirkimo rūšis ar kokias būtinąsias sąlygas įvesti į viešųjų pirkimų sąlygas.
Asta Beierle Eigirdienė atsakė, kad tikrai nė vienas Tarybos narys netrukdys dirbti administracijai, kuri yra gerai susipažinusi su visais pirkimų kriterijais ir žino įstatymus, tačiau, pasak jos, negalima leisti, kad Tarybos nariai viešųjų pirkimų tvarkas pasitvirtintų tik dėl savo gerovės.
Edita LUKIENĖ
Nuotraukoje: M. Čiuželis sakė, kad visi projektai, kuriuos siekiama įgyvendinti, yra skirtingi.