Kovarnius iš parko padės išguiti sakalai
Vaikštantys po Plungės parką žmonės dažnai mato balkšvomis dėmėmis „apšaudytus“ takus, o ir patys turi saugotis, kad įkyriai karkiantys juodi paukščiai netykštelėtų ant galvos. Kovarnių (arba kovų) populiacija jau tiek išplitusi, kad šių sparnuočių, kaip sakė Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas, dabar yra gerokai daugiau nei pačių Plungės gyventojų – tiesiog dešimtimis tūkstančių! Ir išties, ko gero ne vienam jau yra tekę matyti net pajuodusią padangę nuo jų spiečiaus. Apie planuojamus kovos su kovarniais būdus kalbėta liepos 16 dieną Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje.
„Problema mūsų parke yra didelė – kovarnių populiacija jau nebekontroliuojama. Medžiuose susukta daugiau kaip tūkstantis lizdų, takai nuolat teršiami, o tai tikrai neatrodo gerai. Stengiamės savo parką tvarkyti, bet su šiais paukščiais jau nebesusitvarkome“, – kalbėjo A. Bakanauskas. Muziejaus direktorius minėjo, jog kasmet kreipiasi į Aplinkos ministeriją dėl leidimo populiaciją mažinti. Pavyzdžiui, šiemet gavo atsakymą, jog galima tam tikras priemones naudoti nuo vasario 15 iki kovo 1 dienos. Deja, tuo metu kovarniai dar net nebuvo parskridę.
Beje, Žemaičių dailės muziejus turi garsinę patranką, taip pat gali „paleisti“ specialų kovarnių klyksmą – pagalbos šauksmą, tarsi juos pultų sakalai, tačiau nei vienos, nei kitos priemonės dabar naudoti negali.
Pakalbėjus su kitų parkų atstovais, buvo nutarta sekti lenkų iš Balstogės pavyzdžiu. Jie naudoja kompleksines priemones: ne tik naikina lizdus, bet į darbą paleidžia ir plėšriuosius paukščius – sakalus bei pelėdas.
Taigi, kovos su kovarniais planas toks: nuo vasario iki kovo vidurio naikinti jų lizdus, t. y. išvalyti visą parką nuo lizdų pasitelkiant aukštalipius. Vieno lizdo sunaikinimas kainuos 12 eurų (su PVM), o lizdų, kaip minėta, yra per tūkstantį. Tam bus panaudotos iš Gamtos apsaugos fondo šiemet gautos lėšos (1000 eurų), kitąmet pinigų vėl bus prašoma. Taip pat bus naudojama garsinė patranka, kad, neradę savo lizdo, kovarniai nesusisuktų naujo (tą darbą jie atlieka per keturias dienas). Be to, kaip daro lenkai, planuojama pasitelkti plėšriuosius paukščius – sakalus, o galbūt ir pelėdas. A. Bakanauskas tikino, jog sakalai kovarnių neužmuša, o tik juos išvaiko – vykdo savotišką priežiūrą, kad anie nesuktų lizdų.
Muziejaus direktorius taip pat pasakojo, ką išgirdo iš Zuoknių oro uosto erdvės reguliuotojo – ten priežiūrai naudojami ne tik sakalai, bet ir šunys: pirmiausia paleidžiami keturkojai, jie išbaido oro uosto teritorijoje esančius paukščius, tada paleidžiami sakalai ir šie galutinai iš teritorijos išvaiko sparnuočius, kad kuris nors nepatektų į lėktuvo variklį.
Taigi, pas mus planuojama imtis projekto „M. Oginskio rūmų sakalynė“. Jį įgyvendinus ir įkūrus sakalininkystės ūkį, plėšrieji paukščiai ne tik pasitarnautų varninių paukščių prevencijai, bet tiktų ir edukacinei veiklai. Taip pat į tą patį projektą planuojama įtraukti ir fazanus, kurie būtų M. Oginskio parko puošmena.
Apie projektą kalbėjęs Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Virgilijus Ostasevičius užsiminė, jog finansavimo šaltiniai galėtų būti keli: Savivaldybė, Aplinkos ministerija, Telšių miškų urėdija ir kt. Vienas variantas – patiems steigti viešąją įstaigą, kuri įgyvendintų minėtą projektą, kitas variantas – kreiptis į Telšių miškų urėdiją, kuri teiktų Plungei šią paslaugą. Linkstama prie pastarojo varianto, nes urėdijoje yra Žvėrinčius, jie turi patirties su gyvūnais ir sakalininkystei, kiek jau žinoma, pritaria.
Duomenis, kiek kainuos minėto projekto įgyvendinimas, planuojama pateikti vėliau. Visi posėdžio dalyviai, taip pat ir meras, šią idėją palaikė, tad Plungė pradeda ruoštis kovai su kovarniais!
Lina MOTUŽIENĖ
Nuotraukoje: Plungės parką „okupavę“ kovarniai jau kitąmet taip ramiai nebetupės: lizdai bus sunaikinti, triukšmą kels garsinė patranka, o iš medžių ir teritorijos juos vaikys sakalai…