Ketvirtadienis, 2018 m. lapkričio 15 d.

Jaunasis verslininkas Ernestas Pocius: „Šviesa – mano stichija!“

Jau­nuo­ju ver­sli­nin­ku Plun­gė­je ti­tu­luo­ja­mas Tech­no­lo­gi­jų ir ver­slo mo­kyk­lo­je tre­čia­me kur­se be­si­mo­kan­tis Er­nes­tas Po­cius sa­ko, kad ge­riau­sias spren­di­mas, pra­de­dant plė­to­ti sa­vo ver­slą, – daug lai­ko in­ves­tuo­ti į ži­nias. Pro­tas, mo­kė­ji­mas ben­drau­ti, ge­bė­ji­mas aki­mirks­niu iš­spręs­ti iš­ki­lu­sias pro­ble­mas, sa­vęs pa­ži­ni­mas, nau­jų da­ly­kų iš­ban­dy­mas, mo­ky­ma­sis iš klai­dų – ke­lias link sėk­mės.

Plun­gės tech­no­lo­gi­jų ir ver­slo mo­kyk­los tre­čią kur­są be­bai­gian­tis bū­si­ma­sis kom­piu­te­ri­nės įran­gos spe­cia­lis­tas sa­ve pri­sta­to kaip ren­gi­nių ap­švie­ti­mo re­ži­sie­rių. Kol kas, kaip sa­ko pa­šne­ko­vas, gau­na­mu pel­nu ne­si­mė­gau­ja, nes vis­ką in­ves­tuo­ja į rei­ka­lin­gą dar­bui įran­gą.
Ge­rai kom­piu­te­ri­nę tech­ni­ką iš­ma­nan­tis jau­na­sis ver­sli­nin­kas sa­ko: „Švie­sa – ma­no sti­chi­ja! Tai ma­no ho­bis, lais­va­lai­kio pra­lei­di­mo bū­das ir mėgs­ta­ma veik­la, be ku­rios ne­įsi­vaiz­duo­ju sa­vo gy­ve­ni­mo. Ban­džiau daug ki­tų už­si­ė­mi­mų, bet nie­kas ne­bu­vo prie šir­dies. Kol pa­ga­liau su­pra­tau, kad švie­sų pro­jek­ta­vi­mas ir val­dy­mas įvai­rių ren­gi­nių, šven­čių, kon­cer­tų me­tu yra sun­kus, daug lai­ko ir pa­stan­gų rei­ka­lau­jan­tis už­si­ė­mi­mas. Už­tat re­zul­ta­tai pri­bloš­kia!“
Kaip sa­kė E. Po­cius, dir­bant šį įdo­mų, ne vi­siems su­pran­ta­mą dar­bą, ga­li sa­ve vi­siš­kai re­a­li­zuo­ti, iš­reikš­ti, pa­si­ner­ti į fan­ta­zi­jas ir kiek­vie­no ren­gi­nio me­tu su­kur­ti vis ki­to­kį, ne­pa­kar­to­ja­mą švie­sų šou. Ma­lo­nu, kad vis­kas, ką su­ge­bi su­kur­ti pa­si­tel­kęs ap­švie­ti­mo tech­ni­ką, pa­sak pa­šne­ko­vo, pri­klau­so nuo ta­vęs. Tai dar­bas, ku­riam rei­kia ta­len­to.
„Žmo­nės, sė­dė­da­mi kon­cer­tų sa­lė­je, net ne­įsi­vaiz­duo­ja ir ne­su­si­mąs­to, kaip vi­sa tai da­ro­ma, kad kaž­kas jau prieš ke­le­tą mė­ne­sių pra­de­da pro­jek­tuo­ti sce­nos vaiz­dą, ap­švie­ti­mą, de­ko­ra­ci­jas“.
E. Po­cius, ku­ris jau pen­ke­ri me­tai dir­ba ren­gi­nių ap­švie­ti­mo re­ži­sie­riu­mi, da­ly­vau­ja įvai­rio­se kon­fe­ren­ci­jo­se, įgy­ven­di­na­muo­se pro­jek­tuo­se, ren­gi­niuo­se, su­si­tin­ka ir da­li­na­si pa­tir­ti­mi su ko­le­go­mis, gi­li­na ži­nias.
Kaip pa­sa­ko­jo bū­si­ma­sis kom­piu­te­ri­nės įran­gos de­rin­to­jas, jis įsi­trau­kė į vi­sai ne­se­niai pra­dė­tą įgy­ven­din­ti tarp­tau­ti­nį pro­jek­tą. Rie­ta­vo tu­riz­mo ir ver­slo in­for­ma­ci­jos cen­tras bei Plun­gės tech­no­lo­gi­jų ir ver­slo mo­kyk­los Rie­ta­vo fi­lia­las kar­tu su Šve­di­jos, Vo­kie­ti­jos, Da­ni­jos, Len­ki­jos ir Lie­tu­vos at­sto­vais pa­kvie­tė so­cia­li­nius part­ne­rius tiek iš Pie­tų Bal­ti­jos re­gio­no, tiek ir iš vi­sos Lie­tu­vos da­ly­vau­ti kon­fe­ren­ci­jo­je apie tarp­tau­ti­nį jung­ti­nį pro­fe­si­nį mo­ky­mą ir jo pri­pa­ži­ni­mą. Ši tarp­tau­ti­nė kon­fe­ren­ci­ja yra da­lis „In­ter­reg V-A“ Pie­tų Bal­ti­jos ben­dra­dar­bia­vi­mo per sie­ną pro­gra­mos fi­nan­suo­ja­mo pro­jek­to BBVET „Ver­slo in­teg­ra­ci­jos ska­ti­ni­mas per jung­ti­nį mo­ky­mą­si“.
E. Po­cius džiau­gia­si ga­lė­da­mas da­ly­vau­ti šiuo­se mo­ky­muo­se, ku­riuo­se ne tik mo­ko­si, da­li­ja­si pa­tir­ti­mi su ben­dra­am­žiais iš ki­tų ša­lių, bet ir tu­ri pro­gą pa­žin­ti ki­tų tau­tų kul­tū­rą, tra­di­ci­jas bei pa­pro­čius, ap­lan­ky­ti žy­miau­sius kul­tū­ri­nius ob­jek­tus.
Už­si­mez­gu­sios drau­gys­tės, glau­dūs ry­šiai tarp ša­lių part­ne­rių, ben­dra­vi­mas ir ben­dra­dar­bia­vi­mas, kaip sa­kė pa­šne­ko­vas, įde­da dar dau­giau nau­jo­vių į ži­nių ba­ga­žą bei pra­ple­čia aki­ra­tį. „Ma­lo­nu, kad tu­riu pro­gą in­ves­tuo­ti lai­ko į ži­nias, mo­ky­mą­si, pa­ži­ni­mą, ke­lio­nes. At­ei­ty­je tai pra­vers ma­no ver­sle. Tu­ri­mos ži­nios, ašt­rus pro­tas ir su­ge­bė­ji­mas aki­mirks­niu spręs­ti iš­ki­lu­sias pro­ble­mas, kruopš­tu­mas ir šiam dar­bui ski­ria­mas lai­kas ka­da nors at­si­pirks“, – mąs­ty­da­mas apie at­ei­tį kal­bė­jo E. Po­cius.
Pa­klaus­tas apie kar­je­ros pra­džią, bu­vęs Plun­gės aka­de­mi­ko Adol­fo Ju­cio pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ki­nys šyp­so­da­ma­sis pri­si­mi­nė, kaip, bū­da­mas dar penk­to­je ar šeš­to­je kla­sė­je, mo­kyk­lo­je pa­si­ge­do moks­lei­viš­kų dis­ko­te­kų. Nu­ė­jęs pas mo­kyk­los pa­va­duo­to­ją pra­šy­da­vo lei­di­mo reng­ti mo­ki­nių trokš­ta­mus šo­kių va­ka­rus.
Kaip sa­kė pa­šne­ko­vas, lei­di­mo ves­ti dis­ko­te­kas kar­tais tek­da­vo pra­šy­ti ir Sa­vi­val­dy­bė­je. Jį ga­vęs, jau­nuo­lis nuo mo­kyk­los dis­ko­te­kų ap­švie­ti­mo ir pra­dė­jo sa­vo kar­je­rą. Vė­liau te­ko dirb­ti ap­švie­tė­ju ma­žuo­se va­ka­rė­liuo­se ir ves­tu­vė­se. Dar šiek tiek vė­liau pra­dė­jo sa­vo in­di­vi­du­a­lią veik­lą.
Pa­šne­ko­vas, šiuo me­tu at­lie­kan­tis moks­lų prak­ti­ką Plun­gės UAB „Pa­da­gas ir Ko“, ge­ru žo­džiu pri­si­mi­nė Plun­gės aka­de­mi­ko A. Ju­cio pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ky­to­jus, ku­rie ska­ti­no im­tis mėgs­ta­mo dar­bo. „Pui­kus ir ge­ra­no­riš­kas mo­ky­to­jų ko­lek­ty­vas iš­mo­kė ko­mu­ni­ka­ci­jos pa­grin­dų. Ak­ty­viai da­ly­va­vau mo­kyk­los sa­vi­val­do­je. Vė­liau – Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės jau­ni­mo rei­ka­lų ta­ry­bo­je“, – pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si da­bar jau Tech­no­lo­gi­jų ir ver­slo mo­kyk­los stu­den­tas E. Po­cius.
Jau­na­sis ver­sli­nin­kas yra ga­vęs daug vi­so­kiau­sių ap­do­va­no­ji­mų, pa­dė­kų, di­plo­mų už ap­švie­ti­mo re­ži­sie­riaus dar­bą. Bet svar­biau­sias ap­do­va­no­ji­mas – no­mi­na­ci­ja „2015-ųjų me­tų jau­na­sis ver­sli­nin­kas“
Baig­da­mas po­kal­bį, plun­giš­kis pa­brė­žė, kad to­liau už­si­ims šiuo ver­slu, ku­ris ­tei­kia di­de­lį ma­lo­nu­mą ir at­ne­ša no­ri­mus re­zul­ta­tus. „Nuo­sta­bu at­ras­ti sa­ve ir dirb­ti mėgs­ta­mą dar­bą, – dar kar­tą pa­brė­žė Er­nes­tas. – To lin­kė­čiau vi­siems, ku­rie dar ne­ra­do sa­vo ke­lio.“
Dvi­de­šimt­me­čiui ver­sli­nin­kui sun­ku su­pras­ti, ko­dėl dau­ge­lis ben­dra­am­žių ne­gal­vo­ja apie at­ei­tį, o tik links­mai ir ne­rū­pes­tin­gai lei­džia lai­ką. Pa­sak jo, links­my­bės grei­tai at­si­bos­ta, o no­rint ką nors pa­siek­ti, rei­kia daug ir il­gai dirb­ti. Mėgs­ta­ma veik­la įne­ša į gy­ve­ni­mą pil­nat­vės, da­ro jį gra­žes­nį ir pra­smin­ges­nį, su­tei­kia džiaugs­mo.
„Lin­kė­čiau ir ki­tiems jau­niems žmo­nėms ne­tin­gė­ti, ieš­ko­ti sa­vo pa­šau­ki­mo, iš­ban­dy­ti ne vie­ną veik­los sri­tį ir ras­ti sa­vo ni­šą. Ra­dus ją, ei­ti už­si­brėž­to tiks­lo link, verž­tis per vi­sas kliū­tis, ku­rios ga­li ne­ti­kė­tai už­klup­ti, jas iš­spręs­ti ir ju­dė­ti aukš­tyn, – pa­brė­žė Er­nes­tas.

Edi­ta LUKIENĖ

Nuotraukoje: Apšviesdamas M. Oginskio rūmus, E. Pocius sukūrė nepakartojamą šviesų šou.

Komentarai
Kiti straipsniai