Trečiadienis, 2018 m. birželio 20 d.

Vi­są sa­vai­tę įkvė­pi­mo sė­mė­si Rie­ta­vo žir­gy­ne

Ge­gu­žės 28-ąją–bir­že­lio 2 die­no­mis vie­šo­jo­je įstai­go­je „Rie­ta­vo žir­gy­nas“ jau ke­lin­ti me­tai iš ei­lės vy­ko dai­li­nin­kų ple­ne­ras. Že­mai­ti­jos dai­li­nin­kų są­jun­gos na­riai žir­gų kai­my­nys­tė­je, ra­my­bės ir gam­tos ap­sup­ty­je, į kū­ry­bą pa­si­ne­ria jau sep­tin­tą­jį kar­tą.

Šie­met ple­ne­re da­ly­va­vo šios Že­mai­ti­jos dai­li­nin­kų są­jun­gos na­rės – Svet­la­na Go­ren­ko (pie­šia ak­va­re­lės pa­grin­du), Eg­lė Li­pins­kai­tė (žir­gų ir gė­lių my­lė­to­ja), Are­ta Di­džio­nie­nė (ta­po ak­va­re­le), Si­gu­tė Ju­sai­tie­nė (pie­šia gam­tos mo­ty­vus), Vai­da Blis­tur­bie­nė (nai­vus de­ko­ra­ty­viz­mas), Ine­sa Bre­du­tie­nė iš Za­ra­sų, pir­mą kar­tą da­ly­vau­jan­ti ple­ne­re.
Ple­ne­ro me­tu me­ni­nin­kės įsi­kū­rė di­džiu­lė­je sa­lė­je, ku­rio­je už­te­ko vie­tos ir gul­tams, ir mol­ber­tams, ir ką tik nu­ta­py­tiems, dar da­žais kve­pian­tiems pa­veiks­lams. Pa­veiks­lai su­tū­pė kas kur: ir ant kė­džių, ir prie sie­nų – vi­sa gy­ve­na­mo­ji erd­vė tie­siog al­suo­te al­sa­vo kū­ry­ba ir me­nu. Nu­ta­py­tuo­se dar­buo­se čiur­le­na van­duo, ris­no­ja žir­gai, ple­ve­na an­ge­liu­kai. Pa­veiks­luo­se daug gam­tos mo­ty­vų, juk gy­ve­nant to­kio­je ap­lin­ko­je jie pri­va­lo bū­ti įam­žin­ti. Šie­met pa­veiks­lų ka­ra­lie­nė­mis ta­po gė­lės: bi­jū­nai, lu­bi­nai, sau­lėg­rą­žos. Vie­nur švie­ses­nės, ki­tur ryš­kes­nės, ta­čiau vi­sur – trau­kian­čios akį. Tą sa­vai­tę Rie­ta­vo žir­gy­nas su­lau­kė ir nau­jo gy­ven­to­jo – ku­me­liu­ko, ku­ris taip pat ne­pra­sprū­do me­ni­nin­kėms pro akis.
„Die­nos taip grei­tai le­kia, ne­spė­ja­me nu­lėk­ti net iš­si­mau­dy­ti į tven­ki­nį. Įkvė­pi­mo ieš­ko­me čia, vis­kas at­ei­na na­tū­ra­liai, gal­vo­ti iš anks­to, ką pie­ši­me, ne­rei­kia. At­si­ve­dė ku­me­liu­ką, tai iš­kart vi­sos lė­kė­me žiū­rė­ti, kaip ku­me­liu­kas tarp žo­ly­čių gu­li. Jau ma­to­me, ką ir kaip ta­py­si­me. Va­ka­rus lei­džia­me sma­giai, vi­sa­da su mu­zi­ka, ta­čiau šo­kių su­reng­ti dar ne­bu­vo ka­da. Mes esa­me dar­bo fa­na­ti­kės, gai­la lai­ką au­ko­ti ki­tiems rei­ka­lams, kai ga­li­ma ta­py­ti. La­bai ge­rai su­gy­ve­na­me ir mums itin pa­de­da žir­gy­no di­rek­to­rius Ri­čar­das Ast­raus­kas, vi­si kar­tu šven­tė­me jo duk­re­lės gim­ta­die­nį“, – pa­sa­ko­jo S. Ju­sai­tie­nė.
Kai ku­rie vaiz­di­niai bu­vo ta­po­mi ne tik ant įpras­to mol­ber­to, bet ir ant se­no­vi­nių len­te­lių. Pa­veiks­las ant to­kio pa­grin­do įgau­na iš­skir­ti­nį vaiz­dą. „Ūki­nin­kai su­per­ka se­nas so­dy­bas, ten ran­da daug ne­rei­ka­lin­gų ra­kan­dų ir lei­džia mums ap­si­lan­ky­ti bei pa­si­rink­ti, kas tin­ka. Tai skry­nia iš­ti­žu­si, tai dar koks ne­be­tin­ka­mas me­di­nis bal­das pa­si­tai­ko“, – pa­sa­ko­jo me­ni­nin­kės.
Ple­ne­ro da­ly­ves ap­lan­kė ir Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės me­ras An­ta­nas Čer­nec­kis, ku­ris pa­pra­šė nu­ta­py­ti pa­veiks­lą Rie­ta­vo te­ma­ti­ka. Jos su­lau­kė sve­čių de­le­ga­ci­jos ir iš Šve­di­jos. Kai ku­rie la­bai nu­ste­bo, kad to­je pa­čio­je pa­tal­po­je dai­li­nin­kės ir gy­ve­na, ir dir­ba, ta­čiau, anot S. Ju­sai­tie­nės, taip daug įdo­miau, yra vi­sos kar­tu.
Šeš­ta­die­nį, mi­nint žir­gy­no gim­ta­die­nį, ple­ne­ro da­ly­vės su­ren­gė sa­vo dar­bų pa­ro­dą ir at­si­svei­ki­no su Rie­ta­vo žir­gy­ne al­suo­jan­čiu ra­my­bės ro­ju­mi.

Da­lia BARCYTĖ

Nuotraukoje: Ant drobės pražydę bijūnų žiedai.

Komentarai
Kiti straipsniai