Trečiadienis, 2018 m. birželio 20 d.

„Už­sta­ty­si­me trak­to­rius, ta­da nie­kas tuo ke­liu ne­pra­va­žiuos!“

Toks emo­cin­gas kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to po­sė­dis, koks vy­ko ge­gu­žės 14 die­ną, ko ge­ro, bu­vo jau se­no­kai. Tą­dien į Sa­vi­vavl­dy­bę at­vy­kę žmo­nės bu­vo ka­rin­gai nu­si­tei­kę dėl ne­tvar­ko­mo ke­lio Stonaičiai–Prūsaliai ir vie­nas po ki­to žė­rė prie­kaiš­tus val­di­nin­kų ad­re­su. Ūki­nin­kai net pa­gra­si­no blo­kuo­sian­tys pra­va­žia­vi­mą šiuo ke­liu, jei nie­kas ne­pa­si­keis.

„Mes, Sto­nai­čių, Prū­sa­lių, Kleipš­čių ir ki­tų ap­lin­ki­nių kai­mų gy­ven­to­jai, krei­pia­mės dėl Stonaičių–Prūsalių ke­lio kri­ti­nės būk­lės ir pra­šo­me, kad kiek įma­no­ma grei­čiau bū­tų spren­džia­mas šio ke­lio re­mon­to klau­si­mas“, – štai to­kį krei­pi­mą­si, ku­rį pa­si­ra­šė apie šim­tas žmo­nių, ga­vo Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja ir Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė Rū­ta En­dri­jaus­kie­nė.
Raš­te nu­ro­dy­ta, jog ke­lio būk­lė pras­ta jau ne vie­ne­rius me­tus: vi­sur duo­bės, grio­vių ne­li­kę – su­va­ži­nė­tas taip, kad jau yra že­miau dir­ba­mų lau­kų ly­gio. Kai vy­ko ke­lio dar­bai Var­ka­liuo­se ir J. Tu­mo-Vaiž­gan­to gat­vė­je, ke­lias Stonaičiai–Prūsaliai nau­do­tas kaip ap­link­ke­lis, tad eis­mas bu­vo la­bai su­in­ten­sy­vė­jęs, va­žia­vo daug sun­kias­vo­rės tech­ni­kos, to­dėl būk­lė ta­po kri­ti­nė.
Be to, pri­si­dė­jo lie­tin­gas ru­duo, ir sunk­ve­ži­miai ke­lią taip iš­mau­ro­jo, kad per Prū­sa­lių miš­ką bu­vo net ne­iš­va­žiuo­ja­mų vie­tų. Tie­sa, pras­čiau­sia ke­lio at­kar­pa bu­vo tvar­ky­ta, bet ir šian­dien, žiū­rint nuo Sto­nai­čių kai­mo pu­sės, dar yra pro­ble­miš­kų vie­tų. O gy­ven­to­jams juk rei­kia va­žiuo­ti į dar­bus, vai­kai iš Sto­nai­čių kai­mo ve­ža­mi į „Ry­to“ pa­grin­di­nę mo­kyk­lą, ke­lias svar­bus ir vie­tos ūki­nin­kams. Bai­mi­na­ma­si, kad ru­de­nį, pa­blo­gė­jus orams, si­tu­a­ci­ja taps iš­vis tra­giš­ka.
Nors šiuo me­tu ke­lio žen­klai, ri­bo­jan­tys sun­kias­vo­rių eis­mą, yra pa­sta­ty­ti, ta­čiau ne vi­si vai­ruo­to­jai jų pai­so. Gy­ven­to­jų nuo­mo­ne, da­bar jau ne­be­už­teks vien nu­grei­de­riuo­ti – rei­ka­lin­gas di­des­nis ke­lio re­mon­tas.
Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to po­sė­dy­je da­ly­va­vo ke­lio­li­ka ak­ty­vių gy­ven­to­jų, tarp jų bu­vo ir ūki­nin­kų. Žmo­nės pik­ti­no­si, jog ke­lias ne­re­mon­tuo­tas gal dvi­de­šimt me­tų, o šie­met dar net ne­grei­de­riuo­tas! Esą nor­ma­liai pra­va­žiuo­ti tuo ke­liu ga­li­ma tik va­sa­rą, kai sau­sa, ir žie­mą, kai pa­šą­la. Tvir­ti­no, jog duo­bių yra tiek, kad vie­ną ki­lo­met­rą rei­kia va­žiuo­ti de­šimt mi­nu­čių! Kai pa­va­sa­rį li­jo – per ke­lią net van­duo bė­go, grio­vių vi­siš­kai ne­bė­ra. To­dėl la­biau­siai ir rei­kia grio­vių bei nau­jos dan­gos.
Vie­nas vy­ras tei­gė net au­to­mo­bi­lio kar­te­rį pra­mu­šęs, tad jam įdo­mu, kas ap­mo­kės re­mon­to iš­lai­das? Ki­tas ūki­nin­kas pa­sa­ko­jo gy­ve­nan­tis be­veik prie pat ke­lio, ir, kai pro ša­lį pra­va­žiuo­ja pa­krau­tas miš­ko­ve­žis, – dre­ba net tro­bos lan­gai! Žmo­gui pik­ta, jog bū­tent šios trans­por­to prie­mo­nės la­biau­siai ga­di­na ke­lią, o ne ūki­nin­kai. „Už­sta­ty­si­me trak­to­rius ant ke­lio, ta­da nie­kas ne­pra­va­žiuos!“ – ko­kių prie­mo­nių ga­li tek­ti im­tis, sa­kė vy­ras. Ki­ti jam pri­ta­rė, sa­ky­da­mi, jog, blo­ka­vus ke­lią, miš­ko­ve­žiui rei­kia iš­kart iš­kvies­ti po­li­ci­ją, kad nu­baus­tų, jog ne­pai­so ke­lio žen­klo.
Vie­nas per ki­tą gy­ven­to­jai pik­ti­no­si ir se­niū­nu, ku­ris ke­lio ga­di­ni­mu kal­ti­no pa­čius ūki­nin­kus, klau­sė, ko­dėl jis ne­at­ėjo į po­sė­dį, ko­dėl ne­no­rė­jo su jais kal­bė­tis? Taip pat žmo­nės dis­ku­ta­vo, kaip vie­tos ūki­nin­kams at­si­vež­ti dy­ze­li­no, kaip nu­va­žiuo­ti į lau­kus, kaip iki jų at­va­žiuo­ti pie­no­ve­žiui, jei žen­klai ri­bo­ja trans­por­to svo­rį? Ir ko­dėl Sa­vi­val­dy­bė ne­si­rū­pi­na sa­vo ke­lio su­tvar­ky­mu? Kaip rei­kės ru­de­nį vež­ti vai­kus į mo­kyk­las, į dar­že­lius? Ne­gi vi­si tu­rės į mies­tą kraus­ty­tis?
Pa­siū­lius pa­tiems pri­si­dė­ti prie ke­lio re­mon­to, at­ėju­sie­ji ne juo­kais įsi­uto: „Mes juk mo­kes­čius mo­ka­me, ko­dėl tu­ri­me dė­ti sa­vo pi­ni­gus, o va­ži­nė­ja vi­si? Čia juk sa­vi­val­dy­bės ke­lias, jos rei­ka­las ieš­ko­ti pri­si­dė­ji­mo! Ta­da vi­sai už­da­ry­ki­te tą ke­lią, tuo­met mes jį sau su­si­tvar­ky­si­me ir ki­tų pra­va­žiuo­ti ne­lei­si­me!“ – pik­ti­no­si at­ėju­sie­ji.
Vie­tos ūkio sky­riaus ve­dė­jas Mar­ty­nas Čiu­že­lis pa­tvir­ti­no, jog ke­lias Stonaičiai–Prūsaliai yra vie­ti­nės reikš­mės, pri­klau­so se­niū­ni­jai (mū­sų sa­vi­val­dy­bei). Se­niū­ni­ja esą tvar­ko ke­lius pa­gal ga­li­my­bes. Ke­lių prie­žiū­ros plėt­ros pro­gra­mos lė­šos nė­ra di­de­lės, lau­kia­ma tiks­li­nio fi­nan­sa­vi­mo, bet re­mon­tuo­ti­ni ke­liai ar gat­vės yra su­ra­šy­ti į ei­lę, o šis ke­lias esan­tis tik ant­ra­me pri­ori­te­tų są­ra­še… Tai iš­gir­dęs, Ma­ri­jus Kak­tys iš­kart pa­siū­lė pri­ori­te­tus per­žiū­rė­ti ir šį ke­lią įra­šy­ti į pir­mą vie­tą. Tam pri­ta­rė ir ki­ti po­sė­džiau­to­jai. Taip pat su­tar­ta, kad klau­si­mą ap­svars­tys ir ki­ti ko­mi­te­tai, o ki­tą mė­ne­sį su­tar­ta da­ry­ti iš­va­žiuo­ja­mą­jį po­sė­dį Nau­so­džio se­niū­ni­jos ke­liais.

Li­na MOTUŽIENĖ

Nuotraukoje: Kelias Stonaičiai–Prūsaliai kai kuriose vietose yra žemiau dirbamų laukų lygio, griovių nebėra, tad palijus vanduo telkšo ant važiuojamosios dalies.

Komentarai
Kiti straipsniai