Nar­vai­šių chu­li­ga­nai mo­te­rį ne tik už­da­rė į rū­sį, bet ir pri­mu­šė

„Ko­dėl už­da­rė­me? Iš dur­nu­mo. Gir­ti bu­vo­me…“ – ši­taip teis­me tei­si­no­si vie­nas iš kal­ti­na­mų­jų Vy­gan­tas Ga­ba­liaus­kis (gim. 1993 m.), ku­ris, pa­rei­gū­nams iš­lei­dus mo­te­rį iš rū­sio, dar pen­kis kar­tus kai­my­nei tren­kė del­nu į vei­dą ir į gal­vą. Ge­gu­žės 9 die­ną tei­sia­mų­jų suo­le taip pat sė­dė­jo prie nu­si­kal­ti­mo pri­si­dė­jęs jo bro­lis Ri­char­das Ga­ba­liaus­kis (gim. 1992 m.) bei dar du to pa­ties kai­mo gy­ven­to­jai – bro­liai Dei­vi­das (gim. 1997 m.) ir Os­val­das (gim. 1998 m.) Skur­daus­kiai.

Vi­si šie Nar­vai­šių kai­mo smar­kuo­liai kal­tin­ti ne­tei­sė­tu lais­vės at­ėmi­mu (BK 146 str. 1 d.) ir vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mu (BK 284 str.). Pas­ta­ra­sis kal­ti­ni­mas ne­pa­reikš­tas tik R. Ga­ba­liaus­kiui.
Nu­si­kal­ti­mas įvyk­dy­tas 2017 me­tų ko­vo 26 die­ną, kai mi­nė­ti nar­vai­šiš­kiai lė­ba­vo pa­vė­si­nė­je ša­lia dau­gia­bu­čio, kur gy­ve­na Ga­ba­liaus­kai ir nu­ken­tė­ju­sio­ji Jo­lan­ta N.
Vi­si ke­tu­ri jau­nuo­liai kal­tin­ti tuo, jog bū­da­mi gir­ti, apie 14 va­lan­dą, ne­tei­sė­tai at­ėmė lais­vę Jo­lan­tai N., t. y. įė­jus mo­te­riš­kei į rū­sį, D. Skur­daus­kis pri­šo­kęs už­sklen­dė skląs­tį ir nė vie­nas jos ne­iš­lei­do iki 16 va­lan­dos, kol nar­vai­šiš­kę iš ne­lais­vės iš­va­da­vo po­li­ci­ja.
Be to, V. Ga­ba­liaus­kis iš rū­sio iš­leis­tą Jo­lan­tą N. vie­šo­je vie­to­je – kie­me – par­grio­vė ant že­mės ir puo­lė muš­ti: su­da­vė pen­kis smū­gius del­nu į vei­dą ir į gal­vos sri­tį. Pas­kui mo­te­rį į jos na­mus nu­si­vi­ję Skur­daus­kiai taip pat ją mu­šė – par­ver­tę į lo­vą abu su­da­vė maž­daug de­šimt smū­gių į įvai­rias kū­no vie­tas.
Teis­mui šią by­lą pa­vy­ko iš­nag­ri­nė­ti tik iš ke­lin­to kar­to, nes vis ne­pa­si­var­gin­da­vo at­vyk­ti tai vie­nas, tai ki­tas tei­sia­ma­sis. Ge­gu­žės 9 die­ną pa­rei­gū­nai at­ve­žė su­im­tus V. Ga­ba­liaus­kį ir D. Skur­daus­kį, jųd­vie­jų bro­liai at­ėjo pa­tys.
Vi­si ke­tu­ri sa­vo kal­tę pri­pa­ži­no ir da­vė pa­ro­dy­mus, tad įro­dy­mų ty­ri­mas bu­vo su­trum­pin­tas, o ski­ria­mos baus­mės grei­čiau­siai bus ma­ži­na­mos treč­da­liu.
Pir­ma­sis ap­klau­sia­mas R. Ga­ba­liaus­kis pri­si­mi­nė, jog tą­syk iš­ger­ti su­gal­vo­jo grį­žę iš dar­bo. Su­sė­do kie­mo pa­vė­si­nė­je, var­to­jo al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus, o pa­ma­tę per kie­mą į rū­sį bul­vių ei­nan­čią kai­my­nę Jo­lan­tą N., nu­ta­rė pa­juo­kau­ti ją už­da­ry­da­mi. Ti­ki­no, jog bū­tų ka­da nors iš­lei­dę, bet at­va­žia­vo po­li­ci­ja. Kiek lai­ko mo­te­ris iš­bu­vo rū­sy­je, R. Ga­ba­liaus­kis net ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti – jie to­liau sau gir­ta­vo ir ne­la­bai ką be­pa­me­na. Pats mo­ters ti­ki­no ne­mu­šęs ir jos at­si­pra­šęs, ža­dė­jo at­ly­gin­ti mo­ra­li­nę ža­lą.
Pa­na­šiai kal­bė­jo ir V. Ga­ba­liaus­kis. Ti­ki­no, jog rū­sio du­rų skląs­tį už­sklen­dė D. Skur­daus­kis. „Už­da­rė­me ją iš dur­nu­mo“, – ši­taip tei­si­no­si kal­ti­na­ma­sis. Kai pa­rei­gū­nai mo­te­rį iš rū­sio iš­lei­do, pri­šo­kęs sa­kė puo­lė muš­ti ją per vei­dą ir per gal­vą, mat kai­my­nė esą bū­tent į jį pa­ro­dė, pa­klaus­ta, kas ga­lė­jo ši­taip pa­si­elg­ti. Tei­si­no­si bu­vęs gir­tas ir su­si­ner­vi­nęs. Mo­ra­li­nę skriau­dą ža­dė­jo at­ly­gin­ti ta­da, kai už­si­dirbs pi­ni­gų.
D. Skur­daus­kis pa­tvir­ti­no, kad bū­tent jis už­da­rė mo­te­rį rū­sy­je. Kai bu­vo iš­leis­ta ir nu­ė­jo na­mo, su­py­kę su bro­liu nu­si­vi­jo ją, įė­jo į bu­tą, par­grio­vė ir abu ėmė muš­ti. O. Skur­daus­kis dar pri­dė­jo, jog mo­te­rį mu­šė už tai, kad ši jo ma­mą iš­va­di­no ne­gra­žiais žo­džiais.
Nu­ken­tė­ju­sio­ji Jo­lan­ta N. iš vi­sų kal­ti­na­mų­jų pra­šė pri­teis­ti jai 3 tūkst. eu­rų ne­tur­ti­nę ža­lą. Vie­na gy­ve­nan­ti pus­am­žė mo­te­ris sa­kė pa­ty­ru­si di­de­lį iš­gąs­tį, la­bai iš­gy­ve­no, gė­rė vais­tus, bi­jo­jo bū­ti na­muo­se.
Pri­si­mi­nė, jog tą­dien į rū­sį iš­ėjo par­si­neš­ti bul­vių pa­li­ku­si puo­de ver­dan­čią mė­są. Ne­daug trū­ko, jog vis­kas bū­tų pra­dė­ję svil­ti ir deg­ti, nes įka­lin­ta iš­bu­vo dvi va­lan­das.
Sa­kė, jog tik pra­dė­ju­si rink­ti bul­ves į krep­šį, iš­gir­do trink­te­lint sun­kias du­ris. Ki­to iš­ėji­mo ar lan­go ne­bu­vo, tad Jo­lan­ta N. ėmė ba­la­do­tis ir šauk­ti pa­gal­bos, ta­čiau nie­kas jos ne­iš­lei­do. Vie­na lai­mė, kad bu­vo pa­si­ė­mu­si mo­bi­lų­jį te­le­fo­ną, tad var­gais ne­ga­lais, tai esant ry­šiui, tai ne­sant, pri­sis­kam­bi­no į ben­drą­jį pa­gal­bos cen­trą.
Ne­ga­na to, kad bu­vo už­da­ry­ta, iš­leis­ta dar ga­vo muš­ti ir bu­vo iš­va­din­ta bjau­riais žo­džiais. To­dėl į klau­si­mą, ar ne­no­rė­tų su jau­ni­mu su­si­tai­ky­ti, nar­vai­šiš­kė griež­tai pa­pur­tė gal­vą – esą jau ne pir­mą kar­tą nuo jų nu­ken­čia. „Ko man lauk­ti? Kol ma­ne už­muš?“ – kai­mo chu­li­ga­nų el­ge­siu pik­ti­no­si mo­te­ris.
Iki mi­nė­to nu­si­kal­ti­mo teis­ti bu­vo R. Ga­ba­liaus­kis ir D. Skur­daus­kis, po nu­si­kal­ti­mo įvyk­dy­mo už ki­tas vei­kas nu­teis­tas bu­vo ir O. Skur­daus­kis.
Už ne­tei­sė­tą žmo­gaus lais­vės at­ėmi­mą ir vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mą pro­ku­ro­rė R. Ga­ba­liaus­kiui pa­siū­lė (jau su­ma­žin­tą treč­da­liu) vie­ne­rių me­tų lyg­ti­nę lais­vės at­ėmi­mo baus­mę su įpa­rei­go­ji­mu tuo lai­ko­tar­piu ne­var­to­ti svai­ga­lų bei tris mė­ne­sius da­ly­vau­ti el­ge­sį kei­čian­čio­je pro­gra­mo­je. Taip pat jis tu­ri su­mo­kė­ti 1732 eu­rų bau­dą – to­kią baus­mę ga­vo per­nai ru­de­nį. O. Skur­daus­kiui, V. Ga­ba­liaus­kiui ir D. Skur­daus­kiui pa­siū­ly­ta skir­ti 1 m. ir 8 mėn. lais­vės at­ėmi­mo baus­mes, ati­de­dant me­tams, šie jau­nuo­liai taip pat tu­rė­tų mo­ky­tis ge­ro el­ge­sio ir ne­be­ger­ti, vi­si ben­drai tu­rė­tų at­ly­gin­ti nu­ken­tė­ju­sia­jai ža­lą.
Teis­mas sa­vo spren­di­mą pa­sa­kys ge­gu­žės 23 die­ną.

Li­na MOTUŽIENĖ