Penktadienis, 2018 m. rugsėjo 21 d.

Sep­ty­nis vai­kus iš­au­gi­nu­siai pe­lai­tiš­kei – ap­do­va­no­ji­mas iš Pre­zi­den­tės ran­kų

Tre­čia­die­nį, ge­gu­žės 2 die­ną, Vil­niu­je Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ar­tė­jan­čios Mo­ti­nos die­nos pro­ga pa­svei­ki­no ir or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ me­da­liu ap­do­va­no­jo dau­gia­vai­kes mo­ti­nas. Jau tra­di­ci­ja ta­pu­sia­me ren­gi­ny­je vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mai bu­vo įteik­ti 33 ma­moms iš vi­sos Lie­tu­vos, iš­au­gi­nu­sioms ir ge­rai iš­auk­lė­ju­sioms pen­kis ir dau­giau vai­kų.

Įteik­da­ma ap­do­va­no­ji­mus, Pre­zi­den­tė pa­brė­žė, kad šių mo­te­rų gy­ve­ni­mas – tai ty­lus mo­ti­niš­kas žyg­dar­bis. Kiek­vie­nas pa­gim­dy­tas ir už­au­gin­tas vai­kas – svar­bus ša­liai. Šie vai­kai to­liau ku­ria mū­sų Lie­tu­vą, sau­go ją, už­tik­ri­na jos at­ei­tį. Ša­lies va­do­vė pa­dė­ko­jo ma­moms, kad au­gin­da­mos vai­kus ati­da­vė jiems daug šir­dies ši­lu­mos, lai­ko, svei­ka­tos ir mei­lės. Pre­zi­den­tė dau­gia­vai­kėms ma­moms lin­kė­jo svei­ka­tos, iš­tver­mės ir vai­kų mei­lės, taip pat pa­svei­ki­no su ar­tė­jan­čia Mo­ti­nos die­na. Iš vi­so Pre­zi­den­tės dek­re­tu ap­do­va­no­tos 46 dau­gia­vai­kės mo­ti­nos.
Iš Te­ne­nių mies­te­lio, esan­čio Ši­la­lės ra­jo­ne, ki­lu­si Ve­ro­ni­ka Jo­ku­bai­tie­nė jau se­niai gy­ve­na Pe­lai­čių kai­me. Sep­ty­nis vai­kus iš­au­gi­nu­si mo­te­ris da­bar yra se­nat­vės pen­si­nin­kė ir gy­ve­na pri­žiū­ri­ma duk­ters. Or­di­nu „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ mo­te­ris ap­do­va­no­ta, nes pa­gim­dė ir do­rai iš­auk­lė­jo vi­są bū­rį vai­kų. Abu su vy­ru Ka­ziu tin­ka­mai at­li­ko sa­vo pa­rei­gą ir su­tei­kė vai­kams ge­ras gy­ve­ni­mo są­ly­gas aug­ti bei mo­ky­tis. Mo­te­ris yra gi­liai ti­kin­ti, sa­vo vai­kus mo­kė dar­nu­mo šei­mo­je, mei­lės ir pa­gar­bos, šil­tų tar­pu­sa­vio san­ty­kių. V. Jo­ku­bai­tie­nė vai­kams įdie­gė stip­rias mo­ra­li­nes ver­ty­bes, nes ir pa­ti la­bai my­li Lie­tu­vą. 1991 m. ji da­ly­va­vo sau­sio 11–13 die­nų įvy­kiuo­se, jai bu­vo įteik­tas Ne­pri­klau­so­my­bės gy­nė­jo pa­žy­mė­ji­mas.
Vi­si V. Jo­ku­bai­tie­nės vai­kai ne­pa­kė­lė spar­nų – gy­ve­na ne­to­li ma­mos. Vy­riau­sio­ji duk­ra Kris­ti­na įsi­kū­rė Rie­ta­ve, tu­ri du vai­kus, daug me­tų dir­bo Plun­gės r. po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to spe­cia­lis­te. Ge­no­vai­tė šiuo me­tu gy­ve­na su ma­ma ir ją pri­žiū­ri, tu­ri vie­ną vai­ką. Ire­na ap­si­sto­jo Rie­ta­ve, dir­ba lop­še­ly­je-dar­že­ly­je auk­lė­to­ja me­to­di­nin­ke. Sū­nus Alo­y­zas įsi­kū­rė Pe­lai­čiuo­se, tu­ri du vai­kus, dir­ba vai­ruo­to­ju. Dar vie­nas sū­nus – Ka­zys – per­si­kraus­tė į Plun­gę. Jis tu­ri du vai­kus, dir­ba su­vi­rin­to­ju. Da­lia taip pat gy­ve­na Rie­ta­ve, su­si­lau­kė dvie­jų vai­kų, dir­ba ben­dro­sios prak­ti­kos slau­gy­to­ja. Jau­niau­sias sū­nus Vy­gin­tas ir­gi rie­ta­viš­kis, tu­ri vie­ną vai­ką, dar­buo­ja­si elek­tri­ku au­to­ma­ti­ku.
Iki ke­lio­nės į pre­zi­den­tū­rą li­kus ke­lioms die­noms, ap­lan­kė­me V. Jo­ku­bai­tie­nę ir pa­si­tei­ra­vo­me, kaip se­kė­si už­au­gin­ti to­kį bū­rį vai­kų, juos auk­lė­ti, kaip mo­te­ris lei­džia die­nas da­bar. Ve­ro­ni­ka pa­sa­ko­jo, kad iš­te­kė­jo už Ka­zio 1956 m., jis tuo­met dir­bo trak­to­ri­nin­ku. Mo­te­ris mo­kė­si siū­ti, šis ama­tas la­bai pra­ver­tė au­gi­nant vai­kus. 8-erius me­tus iš­gy­ve­nę Pa­jū­rio kai­me, pa­si­sta­tė na­mus Pe­lai­čiuo­se. Ve­ro­ni­kos tė­ve­liai tu­rė­jo 6 vai­kus, ji ki­lu­si iš mu­zi­kan­tų šei­mos, tė­ve­lis ge­bė­jo gro­ti vi­sais in­stru­men­tais. Vai­kys­tė ir jau­nys­tė bu­vo la­bai gra­ži, di­die­ji var­gai pra­si­dė­jo ėmus kur­ti sa­vo gy­ve­ni­mą. Kaip pa­ti sa­kė, anuo­met vai­kus au­gin­ti bu­vo la­bai sun­ku – mo­te­riai te­ko siū­ti, megz­ti, ner­ti, ei­ti į dar­bą, rū­pin­tis bui­ti­mi, ta­da ne­bu­vo jo­kių leng­va­tų. Na­muo­se vi­sos pa­kam­pės bu­vo nu­krau­tos siū­lų ka­muo­liais. Mo­te­ris ap­reng­da­vo sa­vo vai­kus pa­ti – siū­da­vo rū­bus, ner­da­vo stal­tie­ses, megz­da­vo ki­li­mus. Jei at­si­ras­da­vo lais­ves­nio lai­ko, ei­da­vo į baž­ny­čią, abu su su­tuok­ti­niu – gi­liai ti­kin­tys. Jų vai­kai ge­rais žmo­nė­mis už­au­go ma­ty­da­mi pui­kų pa­vyz­dį. Ber­ži­nės ko­šės ne­rei­kė­da­vo, už­tek­da­vo griež­tes­nio žo­džio. Nors au­go ne­ma­žas bū­rys vai­kų, ta­čiau tar­pu­sa­vy­je jie be­veik ne­si­pyk­da­vo – tam ne­bu­vo lai­ko, vi­sa­da bū­da­vo kaž­kuo už­im­ti. Kaip ir vi­si vai­kai, pa­dė­da­vo tė­vams bui­ty­je, ei­da­vo rink­ti uo­gų, ra­vė­da­vo dar­žus. Ta­čiau po dar­bų lik­da­vo lai­ko ir pa­žais­ti.
Ve­ro­ni­ka sa­ko šiuo me­tu gy­ve­nan­ti ge­rai, vai­kai už­au­go pui­kiais žmo­nė­mis, trūks­ta tik svei­ka­tos. Prieš 5-erius me­tus jai at­lik­ta šir­dies ope­ra­ci­ja, tad šiuo me­tai vie­nai gy­ven­ti sun­ku, ja rū­pi­na­si Ge­no­vai­tė. Už­au­gi­nu­si vai­kus ir iš­lei­du­si juos į gy­ve­ni­mą, mo­te­ris ėmė megz­ti sa­vo ma­lo­nu­mui. Da­bar, kai ne­be­ga­li tuo už­si­im­ti, la­bai liū­di. Šil­tuo­ju me­tų lai­ku mo­te­ris džiau­gia­si, kad ga­li iš­ei­ti į lau­ką, o žie­ma ir ru­duo pra­ilgs­ta. Prieš 8-erius me­tus Ve­ro­ni­ka ne­te­ko my­li­mo vy­ro. Be bū­rio vai­kų, ji tu­ri 8 anū­kus, tad per Ve­ly­kas ir Ka­lė­das tra­di­ciš­kai vi­sa šei­ma ren­ka­si pas Ve­ro­ni­ką vė­ly­vų­jų pus­ry­čių. Kai­my­nai taip pat esan­tys la­bai ge­ri, esant rei­ka­lui, pa­de­da, pa­gel­bė­ja.
Ar­tė­jant ke­lio­nei į pre­zi­den­tū­rą, vai­kai la­biau­siai jau­di­no­si dėl ma­mos svei­ka­tos. Kar­tu su Ve­ro­ni­ka ke­lia­vo trys vai­kai ir trys anū­kai, gy­ve­nan­tys Vil­niu­je. Anot duk­ros Da­lios, jų ma­ma pa­ti ge­riau­sia. Ve­ro­ni­kai ne tiek svar­bus me­da­lis, kiek aki­mir­ka, kai ga­lės pa­bū­ti ša­lia Lie­tu­vos pre­zi­den­tės.

Da­lia BARCYTĖ

Nuotraukoje: V. Jokubaitienė (trečia iš dešinės) į Prezidentūrą vyko su vaikais ir anūkais.

Komentarai
Kiti straipsniai