Antradienis, 2018 m. gegužės 22 d.

Šalia Plun­gės įsi­kū­rę „Ap­lin­kos gro­žio kū­rė­jai“ kvie­čia gra­žin­ti gim­tą­jį mies­tą

Jau dau­ge­lį me­tų ne vie­no, pra­va­žiuo­jan­čio pro Plun­gės nau­ją­sias ka­pi­nes, esan­čias Jo­vai­šiš­kės kai­me, akį trau­kia ki­to­je ke­lio pu­sė­je vis gra­žė­jan­ti, įvai­riau­sių spal­vų ir rū­šių gė­lė­mis bei ne­ma­ty­to gro­žio me­de­liais ap­so­din­ta, nuo­lat puo­se­lė­ja­ma ir ža­li­ą­jį vei­dą kei­čian­ti te­ri­to­ri­ja. Nuo anks­ty­vo pa­va­sa­rio iki vė­ly­vo ru­dens čia žy­di gė­lės, ve­ši me­de­liai, tven­ki­nu­kuo­se plau­kio­ja žu­vys.

Čia, Jo­vai­šiš­kės kai­mo te­ri­to­ri­jo­je, apie 2 km nuo Plun­gės mies­to cen­tro, įsi­kū­ru­si MB „Ap­li­kos gro­žio kū­rė­jai“. Jos stei­gė­jas Ro­mu­al­das Arys kvie­čia at­vyk­ti plun­giš­kius bei mies­to sve­čius ne tik pa­si­gro­žė­ti nuo­sta­biais gam­tos vaiz­dais, iš­trūk­ti iš mies­to šur­mu­lio, pail­sė­ti nuo kas­die­nių dar­bų, pa­bū­ti kai­me, bet ir siū­lo ne­ma­žai pa­slau­gų tiems, ku­rie no­ri pa­puoš­ti na­mų ap­lin­ką. Tad jis su ko­man­da vi­sa­da pa­si­ruo­šęs at­ei­ti į pa­gal­bą.
Va­žiuo­jant ke­liu, aiš­kiai ma­to­si re­kla­mi­niai sten­dai, ku­riuo­se pa­ra­šy­ta, kad šia­me me­de­ly­ne pre­kiau­ja­ma de­ko­ra­ty­vi­niais me­de­liais, vais­me­džiais, vien­me­tė­mis bei dau­gia­me­tė­mis gė­lė­mis.
„Mes ži­no­me, kas yra gra­žu! Per daug ne­gal­vo­ki­te, pa­skam­bin­ki­te mums, ir mes jums pa­dė­si­me! No­ri­me tap­ti jū­sų nau­jais drau­gais!“ – tai pa­grin­di­niai šios ma­žo­sios ben­dri­jos šū­kiai, iš­kart nu­sa­kan­tys, ko­kių pa­slau­gų ga­li­ma ti­kė­tis čia už­su­kus.
Kaip sa­kė pa­šne­ko­vas, at­si­žvelg­da­mas į klien­tų no­rus ir pa­gei­da­vi­mus, kar­tu su ko­man­da ga­li nuo­sa­vų na­mų sa­vi­nin­kams su­teik­ti kon­sul­ta­ci­ją, kaip pa­puoš­ti ap­lin­ką bei įgy­ven­din­ti idė­jas bei sva­jo­nes.
Pa­sak R. Ario, ko­kia bū­tų ap­lin­ka be ža­lu­mos. Au­ga­lai – ža­lio­ji puoš­me­na, ku­ri su­tei­kia jau­ku­mo, o kait­rią va­sa­ros die­ną do­va­no­ja pa­vė­sį. Apie įvai­rių au­ga­lų au­gi­ni­mą iš­ma­nan­tis MB „Ap­lin­kos gro­žio kū­rė­jai“ stei­gė­jas R. Arys nuo­šir­džiai no­ri plun­giš­kiams pa­siū­ly­ti pa­gal­bą bei pa­tar­ti, kaip pri­žiū­rė­ti gė­les, au­gin­ti įvai­rius au­ga­lus, kad jie kuo il­giau džiu­gin­tų akį. „Ne­už­ten­ka gė­lę ar me­de­lį pa­so­din­ti, svar­bu tin­ka­mai jį pri­žiū­rė­ti, o tam rei­kia spe­cia­lis­to kon­sul­ta­ci­jos“, – pa­brė­žė R. Arys.
„Ap­lin­kos gro­žio kū­rė­jai“ ne tik pa­ta­ria, kaip so­din­ti au­ga­lus, bet ir ka­sa tven­ki­nius, sa­vo ma­ši­no­mis iš­ve­ža iš­kas­tą grun­tą, o tven­ki­niams pri­žel­din­ti ga­li pa­siū­ly­ti įvai­rių au­ga­lų ir pri­veis­ti žu­vų. Pa­gal klien­tų pa­gei­da­vi­mus, įver­ti­nę skly­po spe­ci­fi­ką, pa­rin­kę tin­ka­mą vie­tą, dy­dį ir for­mą, spe­cia­lis­tai, nau­do­da­mi ak­me­nis, ga­li įreng­ti gė­ly­nus ir al­pi­na­riu­mus.
Ne pa­slap­tis, kad kiek­vie­nas sa­vo na­mo kie­me no­ri ma­ty­ti ža­lią ve­jos ki­li­mą. Kad ve­ja bū­tų tvar­kin­ga ir gra­ži, „Ap­lin­kos gro­žio kū­rė­jų“ ko­man­da siū­lo net tik pa­so­din­ti ir at­nau­jin­ti žo­lę, bet, at­ėjus lai­kui, ir ją nu­pjau­ti.
R. Arys pri­mi­nė, kad no­rint so­dy­bos gro­žiu džiaug­tis ir tam­siuo­ju pa­ros me­tu, apie tai iš­ma­nan­tys spe­cia­lis­tai ga­li pa­si­rū­pin­ti ir ap­švie­ti­mu. Ko­man­da ga­li pro­fe­sio­na­liai įreng­ti lau­ko ap­švie­ti­mą so­dy­bos, na­mo ar įmo­nės te­ri­to­ri­jo­je.
Gro­žio kū­rė­jas taip pat pa­ta­rė ne­pirk­ti bran­gių, jau su­for­muo­tų bon­sų, ku­rių kai­nos ga­li siek­ti iki 500 eu­rų ir dau­giau, o pa­si­kvies­ti į pa­gal­bą jų ko­man­dos na­rius, ku­rie pa­dės iš­kar­py­ti, su­for­muo­ti bei už­au­gin­ti puoš­me­nas iš lie­tu­viš­kos pu­šies ar kal­na­pu­šės.
„Ma­no dar­bas – ma­no ho­bis. Be jo ne­ga­liu gy­ven­ti, – pa­brė­žė nuo­sta­baus gro­žio puo­se­lė­to­jas. – No­riu puoš­ti sa­vo gim­tą­jį mies­tą, pa­vers­ti jį ža­liuo­jan­čia, gai­via oaze, tad kvie­čiu vi­sus plun­giš­kius pri­si­dė­ti ir mies­tą pa­vers­ti gra­žiau­siu ir ža­liau­siu mies­tu.“
Kaip pa­sa­ko­jo R. Arys, jis yra ki­lęs iš Plun­gės, bet gy­ve­na Klai­pė­do­je. Tad gam­tą my­lin­tis žmo­gus, pro­gai pa­si­tai­kius, vi­sa­da sten­gia­si iš­trūk­ti, pa­bėg­ti iš mies­to ir at­va­žiuo­ti į sa­vo ran­ko­mis su­si­kur­tą 86 arų ža­li­ą­ją oazę, esan­čią Jo­vai­šiš­kės kai­me. Čia už­si­i­ma pa­tin­kan­čia veik­la, pail­si nuo mies­to šur­mu­lio.
Vy­riš­kis sa­kė veik­lą pra­dė­jęs pa­ska­tin­tas tė­vų: „Nuo ma­žens ma­ty­da­mas, kaip tė­vai puo­se­lė­ja ir pri­žiū­ri ap­lin­ką, au­gi­na gė­les, įvai­rius me­de­lius, ne­ga­lė­jau „neuž­si­krės­ti“ to­kio nuo­sta­baus gro­žio kū­ry­ba, ku­ri gims­ta jų ran­ko­se“.
MB „Ap­lin­kos gro­žio kū­rė­jai“ ne tik kon­sul­tuo­ja klien­tus jiems rū­pi­mais klau­si­mais, mo­ko, kaip so­din­ti bei pri­žiū­rė­ti de­ko­ra­ty­vi­nius me­de­lius, vien­me­tes ar dau­gia­me­tes gė­les, ka­sa tven­ki­nius, įren­gia ap­švie­ti­mą ar at­lie­ka ki­tus dar­bus, bet ir siū­lo vi­siems, ypač plun­giš­kiams, at­vyk­ti pa­si­gro­žė­ti gam­ta, žy­din­čio­mis gė­lė­mis, pa­si­gė­rė­ti de­ko­ra­ty­vi­niais me­de­liais, pa­šer­ti tven­ki­niuo­se plau­kio­jan­čias žu­ve­les.
„Tie­siog at­va­žiuo­ki­te, pa­si­ties­ki­te ža­lio­je pie­ve­lė­je ple­dą, pa­si­šil­dy­ki­te sau­lu­tė­je, pail­sė­ki­te nuo kas­die­nių dar­bų ir ru­ti­nos, at­si­pa­lai­duo­ki­te“, – ra­gi­no no­rin­čiuo­sius nors trum­pam pa­bū­ti kai­me R. Arys.
Ne­se­niai Jo­vai­šiš­kės kai­me įsi­kū­ru­sio­je ma­žo­jo­je ben­dri­jo­je „Ap­lin­kos gro­žio kū­rė­jai“ lan­kė­si Plun­gės so­cia­li­nių pa­slau­gų cen­tro ug­dy­ti­niai. Jie kar­tu su cen­tro di­rek­to­re Ode­ta Mi­siū­nie­ne ap­žiū­rė­jo gra­žiai su­tvar­ky­tą te­ri­to­ri­ją, ku­rio­je pui­ka­vo­si dar­buo­to­jų ran­kų iš­puo­se­lė­ti įvai­riau­si de­ko­ra­ty­vi­niai au­ga­lai, žy­dė­jo naš­lai­tės, sur­fi­ni­jos, pe­lar­go­ni­jos, o van­dens tel­ki­niuo­se nar­dė žu­vys.
So­cia­li­nių pa­slau­gų cen­tro auk­lė­ti­niai džiau­gė­si nors trum­pam iš­trū­kę iš kas­die­nės ap­lin­kos ir tu­rė­ję pro­gą pa­bū­ti gam­tos prie­globs­ty­je. Čia jie kar­tu su cen­tro di­rek­to­re O. Mi­siū­nie­ne gė­rė ar­ba­tą ir val­gė ša­ko­tį. So­cia­li­nių pa­slau­gų cen­tro ug­dy­ti­niai na­mo grį­žo ge­rai pra­lei­dę lai­ką, pail­sė­ję, ku­pi­ni įspū­džių.
O. Mi­siū­nie­nė dė­ko­jo MB „Ap­lin­kos gro­žio kū­rė­jai“ va­do­vui R. Ariui už nuo­sta­bų gro­žį. Ačiū ta­rė ir už tai, kad čia du­rys at­vi­ros kiek­vie­nam.

Pa­si­gro­žė­ti MB „Ap­lin­kos gro­žio kū­rė­jai“ at­lik­tais ap­lin­kos tvar­ky­mo dar­bais ga­li­ma ir jų feis­bu­ko pa­sky­ro­je. No­rin­tys gau­ti iš­sa­mes­nę in­for­ma­ci­ją kvie­čia­mi skam­bin­ti te­le­fo­nu +370 686 49 364.

Edi­ta LUKIENĖ

Nuotraukoje: „Aplinkos grožio kūrėjai“ kviečia norinčiuosius atvykti ir pabūti gražioje aplinkoje.

Komentarai
Kiti straipsniai