Kul­tū­ros pa­vel­do iš­sau­go­ji­mui rei­kia ne tik pi­ni­gų, bet ir vi­suo­me­nės su­pra­tin­gu­mo

Ba­lan­džio 26 die­ną vy­ku­sio Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos po­sė­džio me­tu Ar­chi­tek­tū­ros ir te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo sky­riaus spe­cia­lis­tas Gin­ta­ras Ra­mo­nas pri­sta­tė si­tu­a­ci­ją apie Plun­gės ra­jo­no kul­tū­ros pa­vel­dą, ak­cen­ta­vo pro­ble­mas, taip pat už­si­mi­nė apie plun­giš­kiams ma­žai gir­dė­tus įdo­mes­nius pa­vel­do ob­jek­tus. Pa­vyz­džiui, vie­na to­kių vie­tų yra se­nų­jų Plun­gės ka­pi­nių vi­du­ry­je sto­vin­čio­je kop­ly­čio­je – ma­žai kas ži­no ten, po­že­my­je, esan­čias krip­tas.

Kaip sa­kė G. Ra­mo­nas, jis Sa­vi­val­dy­bė­je dir­ba dar ne­se­niai – nuo sau­sio mė­ne­sio, tad daug nu­veik­ti ne­spė­jo, bet apie ben­drą si­tu­a­ci­ją šiek tiek in­for­ma­ci­jos su­rin­ko ir pa­tei­kė Ta­ry­bos na­riams.
Pir­miau­sia spe­cia­lis­tas ak­cen­ta­vo kul­tū­ri­nio pa­vel­do svar­bą, kal­bė­jo, jog mū­sų ap­lin­ko­je esan­čio kul­tū­ros pa­vel­do ar is­to­ri­jos pa­ži­ni­mas stip­ri­na vie­ti­nį iden­ti­te­tą, pa­si­di­džia­vi­mą, ben­druo­me­niš­ku­mą, ge­ri­na ap­lin­kos ir vi­suo­me­nės su­pra­ti­mą.
Kaip ži­nia, pa­tys ver­tin­giau­si ob­jek­tai įtrauk­ti į ne­kil­no­ja­mų­jų kul­tū­ros ver­ty­bių są­ra­šą. Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je yra per 16 tūks­tan­čių to­kių ob­jek­tų, o Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je įre­gist­ruo­ti 458 ob­jek­tai, 90 iš jų tu­ri aukš­čiau­sią reikš­min­gu­mo ly­gį (na­cio­na­li­nį). Į šios gru­pės są­ra­šą įtrauk­ti to­kie ob­jek­tai kaip Pla­te­lių, Že­mai­čių Kal­va­ri­jos baž­ny­čių kom­plek­sai, Plun­gės dva­ro so­dy­ba, sig­na­ta­rų gy­ve­ni­mo ir mir­ties vie­tos, žy­dų žu­dy­nių vie­tos, pi­lia­kal­niai ir dau­ge­lis ki­tų mums pui­kiai ži­no­mų ob­jek­tų.
Sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je taip pat yra 95 ob­jek­tai, tu­rin­tys iš­skir­ti­nę reikš­mę re­gio­no kul­tū­rai. Jie įtrauk­ti į vals­ty­bės sau­go­mų ob­jek­tų są­ra­šą. Tai Pla­te­lių bei Ša­tei­kių dva­ro so­dy­bos, Pla­te­lių se­no­vės til­tas, Šar­ne­lės se­no­ji gy­ven­vie­tė, pi­lia­kal­niai ir kt.
Kai ku­rie ob­jek­tai ma­žai kam ži­no­mi. Pa­vyz­džiui, spe­cia­lis­tas už­si­mi­nė, jog se­no­sio­se Plun­gės ka­pi­nė­se, po kop­ly­čia, bu­vo įreng­tos krip­tos, o Plun­gės var­pi­nė­je ka­ban­tis var­pas yra iš­lie­tas dar 1646 me­tais!
Kaip pa­ste­bė­jo G. Ra­mo­nas, ne­kil­no­ja­mo­jo kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų būk­lė Plun­gės ra­jo­ne yra ga­na pras­ta, nors kai ku­riais res­tau­ruo­tais bei pri­žiū­ri­mais pa­vel­do ob­jek­tais vis­gi ga­li­ma ir pa­si­džiaug­ti. Tai Plun­gės dva­ro so­dy­ba (rū­mai, par­kas, sar­go, ad­vo­ka­to na­me­lis), Bu­kan­tės dva­re­lis, Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko ma­žo­ji ar­chi­tek­tū­ra. Pro­ble­miš­ka si­tu­a­ci­ja yra su Ša­tei­kių dva­ro kom­plek­su, ku­ria­me iš­spręs­tas tik pa­grin­di­nio po­nų na­mo klau­si­mas, taip pat rū­pes­čių ke­lia kle­bo­ni­jos pa­sta­tas Al­sė­džiuo­se, ku­rį ban­do­ma par­duo­ti auk­cio­ne.
Ypa­tin­gas dė­me­sys, pa­sak spe­cia­lis­to, krei­pia­mas į UNESCO pa­vel­do są­ra­šą, ku­rio ob­jek­tai reikš­min­gi ne tik re­gio­nui, bet ir pa­sau­liui. Pas mus prie ne­ma­te­ria­laus kul­tū­ros pa­vel­do še­dev­rų pri­ski­ria­ma kryž­dir­bys­tė ir kry­žių sim­bo­li­ka – Že­mai­ti­jos re­gio­nas bū­tent tuo ir iš­si­ski­ria. Tai me­di­nių ir me­ta­li­nių kry­žių, kop­ly­tė­lių, kop­lyt­stul­pių, sto­gas­tul­pių ga­mi­ni­mo bei sta­ty­mo tra­di­ci­ja, pa­si­žy­min­ti gau­sia or­na­men­ti­ka. Plun­gės ra­jo­ne, G. Ra­mo­no duo­me­ni­mis, kryž­dir­bys­tės ob­jek­tų, įtrauk­tų į ne­kil­no­ja­mo­jo kul­tū­ros pa­vel­do są­ra­šą, yra apie 130, ta­čiau būk­lė iš­ties pras­ta, jie nyks­ta. Per pas­ta­ruo­sius dve­jus me­tus tei­si­nė ap­sau­ga pa­nai­kin­ta jau 28 ob­jek­tams.
Nors se­niū­ni­joms kas­met ski­ria­ma po 500 eu­rų pi­lia­kal­nių šie­na­vi­mui, se­nų­jų kai­mo ka­pi­nių prie­žiū­rai ir ki­tiems sau­go­mų ob­jek­tų prie­žiū­ros dar­bams, ta­čiau, kaip pa­ste­bė­jo spe­cia­lis­tas, už tiek vis­ko ne­įma­no­ma nei tin­ka­mai pri­žiū­rė­ti, nei su­tvar­ky­ti.
G. Ra­mo­nas ak­cen­ta­vo, jog pa­vel­do ne­įma­no­ma iš­sau­go­ti vien vals­ty­bės pa­stan­go­mis – tam bū­ti­nas ak­ty­vus pi­lie­čių da­ly­va­vi­mas, to­dėl la­bai svar­bu „ar­tin­ti“ mū­sų žmo­nes prie kul­tū­ros pa­vel­do, su­teik­ti jiems dau­giau ži­nių apie Plun­gės kraš­to is­to­ri­ją. La­bai gai­la, bet da­bar daug gy­ven­to­jų ne­su­pran­ta, kad tu­ri rū­pin­tis pa­vel­du ir jį tau­so­ti.
Ar­ti­miau­siu me­tu, pa­sak spe­cia­lis­to, bus tvar­ko­mos se­no­sios Plun­gės ka­pi­nes, res­tau­ruo­ja­mos trys kop­ly­tė­lės, per­ka­mi kop­ly­čios pro­jek­ta­vi­mo dar­bai. At­ei­ty­je pla­nuo­ja­mas ir var­pi­nės su­tvar­ky­mas.
Taip pat spe­cia­lis­tas at­krei­pė dė­me­sį, jog Plun­gės kraš­to pa­vel­das in­ter­ne­ti­nė­je erd­vė­je yra la­bai ma­žai vie­ši­na­mas, o to­kia­me in­for­ma­ci­nia­me pus­la­py­je kaip „Vi­ki­pe­dija“ apie mū­sų ob­jek­tus net­gi yra ne­tiks­lu­mų ir ap­skri­tai ma­žai in­for­ma­ci­jos. G. Ra­mo­nas už­si­mi­nė, jog prie to teks pa­dir­bė­ti – bus sie­kia­ma pil­dy­ti in­for­ma­ci­ją ir di­din­ti pa­vel­do pa­trauk­lu­mą.

Li­na MOTUŽIENĖ

Nuotraukoje: Tik šiemet Savivaldybėje pradėjęs dirbti G. Ramonas aktyviai ėmėsi kultūros paveldo reikalų.