Ketvirtadienis, 2018 m. lapkričio 15 d.

Elek­tra kan­kin­tas jau­nas vy­ras eg­ze­ku­to­riams at­lei­do gavęs šiek tiek pi­ni­gų

Žiau­riai su dar­bi­nin­ku pa­si­el­gęs Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės Tve­rų se­niū­ni­jos Ska­bo­rų kai­mo ūki­nin­kas To­mas Stan­ce­lis (gim. 1979 m.) ir daug kar­tų teis­tas jo ben­dri­nin­kas iš Va­tu­šių kai­mo Vai­das Ver­sec­kas (gim. 1991 m.) da­vė nu­ken­tė­ju­sia­jam šiek tiek eu­rų ir ti­ki­si bū­ti at­leis­ti nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės. Ba­lan­džio 23 die­ną teis­mas bai­gė nag­ri­nė­ti šią bau­džia­mą­ją by­lą, kai pa­ga­liau pa­vy­ko ap­klaus­ti su po­li­ci­ja at­ves­din­tą nu­ken­tė­ju­sį­jį – 1993 m. gi­mu­sį Kęs­tu­tį Stul­gį. Au­to­mo­bi­lio ba­ga­ži­nė­je vež­tas, su­riš­tas, pa­ka­bin­tas ant vir­vės, su­muš­tas ir elek­tra kan­kin­tas vy­ras pa­sa­ko­jo, jog nuo eg­ze­ku­to­rių pa­spru­ko iš­si­lais­vi­nęs vė­lų va­ka­rą ir, bėg­da­mas lau­kais bei miš­kais, ma­mos na­mus Gi­lio­gi­rio kai­me pa­sie­kė jau nak­tį.

Pri­me­na­me, jog T. Stan­ce­lis su V. Ver­sec­ku kal­tin­ti tuo, jog nau­do­da­mi fi­zi­nį ir psi­cho­lo­gi­nį smur­tą, sa­va­val­džia­vo ir ne­tei­sė­tai at­ėmė lais­vę žmo­gui, t. y. 2017 m. rug­pjū­čio 2-osios va­ka­re, apie 22 va­lan­dą, ūki­nin­ko T. Stan­ce­lio kie­me su­si­ta­rė pa­gąs­din­ti K. Stul­gį už ga­li­mai pa­vog­tą pi­ni­gi­nę: V. Ver­sec­kas at­sta­tė į jį re­vol­ve­rį, lie­pė lip­ti į au­to­mo­bi­lio ba­ga­ži­nę, abu nu­ve­žė jį į Že­be­rių kai­me esan­tį grū­dų ma­lū­ną, su­ri­šo ran­kas lip­nia juos­ta ir dar vir­ve, ku­rią pa­ka­bi­no ant si­jos. T. Stan­ce­lis smo­gė jam į vei­dą, o V. Ver­sec­kas, pa­ė­męs lai­dus ir įki­šęs juos į elek­tros liz­dą, ki­šo ki­birkš­čiuo­jan­čius prie K. Stul­gio įvai­rių kū­no vie­tų. Nu­ken­tė­ju­sy­sis pa­ty­rė ne­žy­mų svei­ka­tos su­trik­dy­mą. Be to, T. Stan­ce­lis kal­tin­tas tuo, jog sa­vo na­muo­se, be lei­di­mo lai­kė vie­ną 12-ojo ka­lib­ro ir try­li­ka 16-ojo ka­lib­ro me­džiok­li­nių šo­vi­nių, taip pat tuo, jog ne­tei­sė­tai dis­po­na­vo ne­šau­na­muo­ju gin­klu – lai­kė pa­si­ka­bi­nęs jį ant sie­nos.
Nu­ken­tė­ju­sy­sis K. Stul­gis il­gai ven­gė ro­dy­tis teis­me – tai sir­go, tai šiaip ne­bu­vo ir prie­žas­ties ne­nu­ro­dė, kol ga­liau­siai ko­vo 20 die­ną tei­sė­ja pri­ėmė nu­tar­tį dėl jo at­ves­di­ni­mo. To­dėl ba­lan­džio 23 die­ną jau­ną vy­rą į teis­mo po­sė­džių sa­lę at­ly­dė­jo po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai.
K. Stul­gis pa­sa­ko­jo, jog vis­kas pra­si­dė­jo po to, kai ūki­nin­kui, pas ku­rį dir­bo, din­go pi­ni­gi­nė. Dar­bi­nin­kas ti­ki­no jos ne­ėmęs, ta­čiau at­vy­ko pa­rei­gū­nai ir iš­si­ve­žė jį į po­li­ci­ją. Iš ten at­gal į Ska­bo­rų kai­mą par­si­ve­žė T. Stan­ce­lis ir V. Ver­sec­kas. Dar į ūki­nin­ko na­mus bu­vu­si at­vy­ku­si kaž­ko­kia eks­tra­sen­sė, po ku­rios „prog­no­zių“ jis iš­kart ir bu­vo įva­ry­tas į ba­ga­ži­nę. „Vai­das at­sta­tė į ma­ne re­vol­ve­rį ir pa­sa­kė „lipk“. Sa­kiau jiems, jog ne­rei­kia, ką čia „blū­di­jat“, bet vis tiek lie­pė lip­ti. Ką aš tu­rė­jau da­ry­ti, jei gra­si­no šau­tu­vu?“ – pa­sa­ko­jo nu­ken­tė­ju­sy­sis.
Ne­daug pa­va­žia­vęs, au­to­mo­bi­lis stab­te­lė­jo – ta­da, kaip su­pra­to K. Stul­gis, iš ūki­nio pa­sta­to vy­rai pa­si­ė­mė prie­mo­nių – vir­vių, izo­lia­ci­jos, dar kaž­ko ir nu­va­žia­vo to­liau, dar apie po­rą tre­je­tą ki­lo­met­rų. At­si­dū­rė gre­ti­ma­me Že­be­rių kai­me. Ta­da nu­ve­dė jį į ma­lū­ną. Pir­miau­sia T. Stan­ce­lis tren­kė jam kumš­čiu – kliu­vo į lū­pą ir į au­sį. Lū­pa bu­vo pra­kirs­ta kiau­rai – ran­das li­kęs iki šiol, ir au­sis bu­vo pa­mė­lu­si.
„Ma­lū­ne Vai­das ma­ne lai­kė, o To­mas su­ri­šo už nu­ga­ros ran­kas – ap­vy­nio­jo lip­nia juos­ta, per­ri­šo vir­vę, tą vir­vę per­me­tė per si­ją ir temp­da­mi kė­lė ma­ne į vir­šų, sto­vė­jau jau ant pirš­tų ga­lų“, – pri­si­mi­nė vy­ras. Pa­klaus­tas, ar skau­dė­jo, K. Stul­gis at­sa­kė, jog ži­no­ma, kad skau­dė­jo – juk bu­vo lau­žia­mos ran­kos! Pas­kui V. Ver­sec­kas at­si­ne­šė ant dvie­jų pa­ga­lių pri­tvir­tin­tus lai­dus, įjun­gė elek­trą ir ki­šo tuos ki­birkš­čiuo­jan­čius lai­dus prie jo. Vy­rai, pa­sak nu­ken­tė­ju­sio­jo, ma­lū­ne dar ir gir­ta­vo, gra­si­no su­si­do­ro­ti su jo šei­ma – sa­kė, jog „su­lau­žys“ ir bro­lį, ir pa­tė­vį.
„Tran­kė ma­ne vi­sur su elek­tra. Kai­rės pu­sės pe­tys bu­vo nu­de­gin­tas, krū­ti­nė su­ža­lo­ta, kliu­vo per šo­nus, per ko­jas, per nu­ga­rą. Pri­kiš­da­vo, pa­kra­ty­da­vo ir ati­trauk­da­vo. Klau­sė, kur pi­ni­gi­nė? Sa­kiau, kad ne­ėmiau, tik dvi sa­vai­tes ten te­dir­bau“, – pa­sa­ko­jo vy­ras.
Po ku­rio lai­ko eg­ze­ku­to­riai jį pa­li­ko vie­ną – už­ra­ki­nę sa­kė va­žiuo­jan­tys at­si­vež­ti ki­to dar­bi­nin­ko. „Ma­tyt, ir­gi no­rė­jo dėl tos pi­ni­gi­nės jį pa­kan­kin­ti“, – svars­tė K. Stul­gis. Ta­čiau jis ne­be­lau­kė. „Kai ma­ne ri­šo, lip­nią juos­tą vy­nio­jo ant vie­nos ran­kos ir ant megz­ti­nio, tai iš jo be­si­tą­sy­da­mas šiaip taip iš­si­nė­riau ir pa­bė­gau per ki­tą ma­lū­no pu­sę“, – pri­si­mi­nė vy­ras.
Iš­si­lais­vi­nęs dar­bi­nin­kas įta­rė, kad ūki­nin­kas su sa­vo sėb­ru ga­li jo lauk­ti ant ke­lio, to­dėl tems­tant kiek įka­bin­da­mas skuo­dė lau­kais ir miš­kais link Gi­lio­gi­rio kai­mo, kur gy­ve­no jo ma­ma. Nuo Že­be­rių iki Gi­lio­gi­rio – apie 17-ika ki­lo­met­rų, tad ma­mos na­mus sa­kė pa­sie­kęs jau nak­tį, apie 1 va­lan­dą. Ry­te apie įvy­kį pra­ne­šė po­li­ci­jai.
Teis­me nu­ken­tė­ju­sy­sis tvir­ti­no, jog su kal­ti­na­mai­siais su­si­tai­kė, ža­la jam bu­vo at­ly­gin­ta, tad ne­pri­eš­ta­rau­tų, jog by­la T. Stan­ce­liui ir V. Ver­sec­kui bū­tų nu­trauk­ta. „Nei aš jų dau­giau ma­ty­siu, nei jie ma­nęs“, – sa­kė K. Stul­gis.
Tie­sa, jau po teis­mo po­sė­džio pa­kal­bin­tas vy­ras ne­slė­pė, jog eg­ze­ku­to­riai jam su­mo­kė­jo kur kas ma­žiau, nei bu­vo ieš­ki­ny­je: pa­gal ieš­ki­nį jis pra­šė 10-ies tūkst. eu­rų, o ga­vo tik 1500 eu­rų ir dau­giau ne­be­pra­šė. Pa­klaus­tas, ko­dėl taip „pi­giai“ at­lei­do, K. Stul­gis tik ran­ka nu­mo­jo ir tars­te­lė­jo, jog no­ri grei­čiau iš­va­žiuo­ti į už­sie­nį ir vis­ką pa­mirš­ti.
Bai­gia­mų­jų kal­bų me­tu pro­ku­ro­rė Ele­o­no­ra Kud­riav­ce­va per­klau­sė T. Stan­ce­lį, ar jis su­da­vė nu­ken­tė­ju­sia­jam į vei­dą? Kal­ti­na­ma­sis tai nei­gė. V. Ver­sec­kas ir­gi tiks­liai ne­pri­si­mi­nė, prie ko­kių kū­no vie­tų K. Stul­giui ki­šo elek­tros lai­dus. Anks­čiau ap­klaus­ti kal­ti­na­mie­ji tvir­ti­no, jog dar­bi­nin­ką to­kiu bū­du jie­du no­rė­jo tik pa­gąs­din­ti.
Pro­ku­ro­rė pa­siū­lė anks­čiau ne­teis­tam T. Stan­ce­liui pa­skir­ti jau su­ben­drin­tą 3 me­tų lais­vės at­ėmi­mo baus­mę, jos vyk­dy­mą ati­dė­ti me­tams. Taip pat siū­lė nu­kreip­ti vy­rą į el­ge­sio pa­tai­sos pro­gra­mą trims mė­ne­siams. O ne kar­tą anks­čiau teis­tą V. Ver­sec­ką siū­lė 2 me­tams pa­so­din­ti už gro­tų.
Tei­sia­mų­jų in­te­re­sus gi­nan­tis sam­do­mas ad­vo­ka­tas iš uos­ta­mies­čio Ir­man­tas Bal­čiū­nas sa­vo bai­gia­mą­ją kal­bą pra­dė­jo nuo to, jog kal­čiau­sia dėl vis­ko čia bus po­li­ci­ja… Esą po­li­ci­ja ven­gia re­gist­ruo­ti iki­teis­mi­nius ty­ri­mus, tad tai ir są­ly­go­jo ne­tei­sė­tus veiks­mus, ku­rių ėmė­si jo gi­na­mie­ji po to, kai pa­rei­gū­nai ne­pri­ėmė pa­reiš­ki­mo dėl din­gu­sios pi­ni­gi­nės! Taip pat šiek tiek „kal­tas“ ir pats nu­ken­tė­ju­sy­sis – juk ga­lė­jo ne­lip­ti į tą ba­ga­ži­nę… Ad­vo­ka­tas la­bai abe­jo­jo, ar K. Stul­gis bi­jo­jo, ar jam ga­lė­jo la­bai skau­dė­ti – juk smur­tas ne­bu­vęs la­bai in­ten­sy­vus… Pro­ku­ro­rės pa­siū­ly­ta baus­mė esan­ti per griež­ta – kal­ti­na­mie­ji juk ža­lą at­ly­gi­no, ir vi­si su­si­tai­kė! To­dėl baus­mė tu­rin­ti bū­ti švel­nes­nė, o dar ge­riau – by­la iš­vis ga­lė­tų bū­ti nu­trauk­ta, ir tei­sia­mie­ji at­leis­ti nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės…
Tar­da­mi pas­ku­ti­nį žo­dį, tiek ūki­nin­kas T. Stan­ce­lis, tiek jo ben­dri­nin­kas V. Ver­sec­kas at­si­pra­šė nu­ken­tė­ju­sio­jo, abu ti­ki­no, jog sa­vo po­el­gio gai­li­si.
Teis­mas šio­je by­lo­je nuosp­ren­dį skelbs ge­gu­žės 10 die­ną.

Li­na MOTUŽIENĖ

Nuotraukoje: Ūkininkas T. Stancelis (kairėje) ir jo bendražygis V. Verseckas kankintam darbininkui sumokėjo pusantro tūkstančio eurų ir iš bylos tikisi „išlipti sausi“.

Komentarai
Kiti straipsniai