Biudžetinių įstaigų buhalterijos centralizacijai – žalia šviesa
Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdžių salė kovo 29-ąją buvo sausakimša, kol įvyko balsavimas dėl biudžetinių įstaigų centralizuoto buhalterinės apskaitos tvarkymo. Gausus būrys buhalterių, dirbančių biudžetinėse įstaigose, atvyko išreikšti nepritarimo centralizacijai, tačiau jų atstovės kalba daugumos politikų nuomonės nepakeitė – po balsavimo paaiškėjo, jog pokyčiai biudžetinėse įstaigose visgi neišvengiami.
Centralizacija – nuo rudens
Šį sprendimo projektą pristatęs Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Bagužis pradėjo nuo to, jog ir Migracijos sistemoje, kurioje jis dirbo, po reorganizacijos taip pagerėjo darbo sąlygos, kad jau po metų prie ankstesnės situacijos niekas nebebūtų norėjęs grįžti. Panaši situacija dabar esanti ir Plungės rajono savivaldybėje, kai biudžetinių įstaigų buhalterinę apskaitą siekiama centralizuoti.
Dabar yra 41 biudžetinė įstaiga (mokyklos, darželiai, kultūros, meno, sporto įstaigos ir kt.), kur dirba 63 buhalteriai, turintys 54,6 etato krūvį. Centralizavus buhalterinę apskaitą, tikimasi, kad sumažės arba visai nebeliks apskaitos klaidų, bus užtikrinama efektyvesnė finansų kontrolė, bus galimybė optimizuoti ūkines išlaidas. Centralizavus buhalteriją, tikimasi sutaupyti apie 160 tūkst. eurų per metus. Žinia, teks atleisti 25 specialistus, išmokėti išeitines kompensacijas. Taip pat reikės centralizuotai buhalterijai įsikurti – visi buhalteriai dirbs Plungės suaugusiųjų švietimo centre, kuris bus reorganizuotas į Plungės paslaugų ir švietimo pagalbos centrą. Sprendimui įgyvendinti Savivaldybės biudžete numatyta 60 tūkst. eurų. Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita bus centralizuota nuo šių metų rugsėjo 1-osios.
Visų susirinkusių buhalterių vardu kalbėjo Žemaičių dailės muziejaus vyr. buhalterė Danutė Rimeikytė. Ji akcentavo, jog naujiena apie centralizaciją juos pasiekė tik praėjusią savaitę, apie pasikeitusias sąlygas su buhalteriais diskutuota nebuvo, tad apmaudu, jog neatsižvelgiama į įstaigų specifiką ir poreikius, neatlikta analizė, neįvertintas žmogiškasis faktorius, kad daug žmonių liks be darbo. Po centralizacijos apskaitos kokybė, buhalterių įsitikinimu, kelis metus tikrai nepagerės, o gali būti, kad net pablogės. Todėl darbuotojos sakė centralizacijai nepritariančios.
Tačiau Savivaldybės taryba sprendimą priėmė. Iš 22 Tarybos narių dauguma (12-ika) nubalsavo už šį projektą, susilaikė aštuoni ir tik du buvo prieš.
Mūsų biblioteka garsi visame pasaulyje
Savivaldybės meras Audrius Klišonis padėkojo Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorei Violetai Skierienei už įspūdingą laimėjimą – mūsų bibliotekai neseniai atiteko EIFL pasaulio viešųjų bibliotekų inovacijų apdovanojimas už projektą „Plungės išmanusis parkas“. Tai virtuali pažintinė programa, leidžianti mobilių išmaniųjų priemonių pagalba atverti kultūros paveldą bei žaliąsias miesto erdves. Iš viso buvo paskelbti tik trys 2017 metų laureatai, apdovanojimus gavo Brazilijos, Filipinų ir Lietuvos, t. y. Plungės, bibliotekos.
Pristatytos ataskaitos
Viena po kitos Tarybos posėdyje pristatytos trys veiklos ataskaitos už 2017 metus: Žemaitijos nacionalinio parko (ŽNP) direkcijos ataskaita (pristatė direktorius Ramūnas Lydis), Savivaldybės tarybos ir mero ataskaita (pristatė meras A. Klišonis) bei Savivaldybės administracijos direktoriaus ir Savivaldybės administracijos ataskaita (pristatė direktorius G. Bagužis).
R. Lydis kalbėjo apie teritorijų ir objektų tvarkymą, jų pritaikymą lankymui, augantį lankytojų skaičių, apie monitoringą ir tyrimus. Užsiminė, jog įvertinus plotą, kurį užima nuodingieji sosnovskio barščiai, bus siekiama gauti lėšų jų naikinimui. Papasakojo apie planuojamas įkurti biomasės kompostavimo vietas, apie kariniame miestelyje esančios teritorijos panaudojimą naujoms veikloms. Pasidžiaugė aktyvia bendruomene, kuri neabejinga senųjų amatų mokymams, akcentavo sutvarkytą apžvalgos aikštelę, kurioje patogiai gali apsilankyti ir neįgalieji. Kelias į Šaltojo karo muziejų asfalto sulauks greičiausiai tik kitąmet. Dviračių taką taip pat norėtųsi plėsti – prijungti prie Plungės Babrungėnų keliu, bet tam reikia daug pinigų…
Meras A. Klišonis kalbėjo, jog 2017 metai Tarybai buvo darbingi ir produktyvūs. Taryba posėdžių metu apsvarstė 311 sprendimų projektų, priėmė 308 sprendimus, iš jų – net 284 bendru sutarimu. Dėkojo Tarybos komitetų pirmininkams ir Tarybos nariams už konstruktyvų, reiklų ir efektyvų darbą organizuojant komitetų veiklą. Jo ataskaita buvo išdėstyta trisdešimtyje puslapių.
G. Bagužis savo įnašą vadino kukliu, mat pradėjo dirbti tik nuo 2017-ųjų gruodžio. Todėl savo kalboje akcentavo tik rastą bendrą kalbą su kolektyvu, nuplautą Laisvės paminklą ir laukiančius darbus. Užsiminė, kad svarbiausias projektas – tunelio po geležinkeliu statybos – jau visai čia pat, tad visiems teks apsišarvuoti kantrybe, kai Plungė taps didele statybos darbų aikštele. Taip pat direktorius išreiškė susirūpinimą dėl didžiulių lėšų socialinėms išmokoms, dėl vaikų skaičiaus mažėjimo, mokyklų išsaugojimo, per mažo turistų skaičiaus.
Kontrolierė – apie pažeidimus
Savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė Tarybos nariams pristatė savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą.
Tarnyba, prižiūrėdama, ar teisėtai ir ekonomiškai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip naudojamas savivaldybės biudžetas, atliko finansinį ir veiklos auditą Savivaldybės administracijoje ir savivaldybės įmonėse.
Reikšmingų klaidų nenustatyta, tačiau atkreiptas dėmesys į keletą svarbių dalykų: vis dar pasitaiko atvejų, kai įstaigų vadovai skiria priedus už papildomų darbų vykdymą, nurodydami ilgesnį terminą nei iki kalendorinių metų pabaigos; skiriamos priemokos darbuotojams dar nepatvirtinus Savivaldybės biudžeto; nustatoma atvejų, kai įstaigos įsigyja ilgalaikį turtą, tam neturėdamos Savivaldybės tarybos patvirtintų asignavimų.
Akcentuota, jog Savivaldybės administracija nepasiekia reikiamos sutarčių vykdymo kontrolės, neužtikrina tinkamo darbų planavimo, kad sudarytose finansavimo sutartyse numatytos sumos nebūtų viršytos. Lėšos kelių priežiūrai ir remontui naudojamos netinkamai, nesukurtos pakankamos kontrolės priemonės, kurios užtikrintų ekonomišką lėšų naudojimą. Išlieka problema ir dėl kelių (gatvių) apskaitos: buhalterinėje apskaitoje apskaitytų kelių pavadinimai neatitinka kelių sąraše nurodytų pavadinimų. Taip pat neapskaitytas biologinis Savivaldybės teritorijos turtas.
Atlikus tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo vertinimą, pastabų būta dėl viršytos ridos, dėl lengvojo automobilio kelionės lapų pildymo, dėl vairuotojų darbo apmokėjimo. Taip pat „kliuvo“ seniūnams: kai kurių seniūnijų teritorijose yra reklamuojama kokia nors veikla, tačiau leidimų šiai reklamai seniūnai nėra išdavę, reklamos skleidėjai rinkliavos mokesčio Savivaldybės biudžetui nemoka.
Visuomenės sveikatos biurui – papildomos patalpos
Savivaldybės taryba atsižvelgė į Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro prašymą ir suteikė 10 metų laikotarpiui panaudos teise Savivaldybės administracijos patikėjimo teise valdomas negyvenamąsias patalpas, esančias J. Tumo-Vaižganto g. 93-2. Biuro patalpos yra tame pačiame pastate, o šalia esančiose patalpose (beveik 20 kv. m) iki šiol buvo sandėliukai, kuriuos pertvarkęs biuras panaudos visuomeniniams tikslams, t. y. atskirą įėjimą turinčios patalpos bus naudingos vykdant Priklausomybių mažinimo Plungės rajono savivaldybėje 2018–2025 metų programą.
Vaikų į tą mokyklą nenori leisti dėl… kontingento
Nors Savivaldybės tarybos posėdžių salėje ir buvo nepatenkintų tėvelių atstovas, kuris išsakė bendrą nuomonę, sprendimas dėl 2018–2019 mokslo metų klasių komplektų skaičiaus bendrojo ugdymo mokyklose buvo priimtas bendru sutarimu.
Kaip žinia, Savivaldybės taryba kiekvienais metais, iki kovo 31 d., nustato, o iki rugsėjo 1 d. patikslina klasių komplektų skaičių bendrojo ugdymo mokyklose. Jau nieko nebestebina, kad vaikų kasmet mažėja ir toliau mažės, tad ruošiantis 2018–2019 mokslo metams vėl bus pokyčių: nuo 2018 m. rugsėjo 1-osios jau nebekomplektuojamos 9 ir 10 klasės Akademiko Adolfo Jucio pagrindinėje mokykloje, nes ši įstaiga rudenį taps progimnazija. Toks pat likimas ištiks ir „Babrungo“ pagrindinę mokyklą. O suaugusiųjų klasės bus komplektuojamos „Saulės“ gimnazijoje, nes Suaugusiųjų švietimo centras bus reorganizuotas į Plungės paslaugų ir švietimo pagalbos centrą.
2018 m. rugsėjo 1 d. planuojamas mokinių skaičius – 3985, t. y. 122 mokiniais mažiau negu 2017 m. rugsėjo 1 d., o klasių komplektų skaičius – 197, t. y. 9 komplektais mažiau negu praėjusiais mokslo metais. Pirmokų skaičius – 325, t. y. 30 mažiau negu 2017 m. rugsėjo 1 d. O jei palygintume 2011-ųjų ir 2018-ųjų rugsėjus, tai matytume, jog vaikų mažėja net 1800-ais!
Tėvelių nepasitenkinimas kilo dėl to, jog „Ryto“ pagrindinėje mokykloje numatyta komplektuoti tik tris penktokų klases. Vyskupo Motiejaus Valančiaus pradinės mokyklos dabartiniai ketvirtokai rudenį norėtų eiti ten, bet visi netilps. Pasak mokinukų tėvelių atstovo, maždaug trisdešimt vaikų norėtų rinktis „Ryto“ pagrindinę, bet tada reikėtų komplektuoti keturias penktokų klases, nes vien „Ryto“ mokyklos vaikų bus pilnos trys klasės! Vyriškis stebėjosi, kodėl tėvai su vaikais negali rinktis mokyklos, o turi eiti į Akademiko Adolfo Jucio pagrindinę mokyklą, kurios „lygis esantis kritęs ir ten susirinkęs ne kažin koks kontingentas…“. Tai išgirdęs, labai įsižeidė Savivaldybės tarybos narys Tomas Raudys, kurio vaikas ten mokosi. Kalbėtojo piktai paklausė, tai negi jis priskiriamas prie „tokio“ kontingento, o jo vaikas – prie banditų? Švelnindamas situaciją, meras A. Klišonis paaiškino, jog tikslinga paskirstyti mokinius po visas mokyklas, jos nėra guminės, būtina išlaikyti infrastruktūrą ir stabilumą.
Kiti sprendimai
Savivaldybės tarybos dauguma balsavo už Globos centro, kaip atskiro padalinio, steigimą Plungės socialinių paslaugų centre. Taigi Vaikų globos namų nebeliks. Taip pat sprendimu nustatomos Globos centro funkcijos ir Budinčio globotojo veiklos organizavimas bei apmokėjimas.
Priimtas sprendimas ir atsižvelgus į UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ raštą dėl skolų pripažinimo beviltiškomis ir jų nurašymo. Tiesa, Tarybos narys Robertas Endrikas piktinosi, kad TRATC-as nesugeba išieškoti skolų net iš verslininkų!
Garbės pasitikrinimo klausimu Tarybos narys Liudas Skierus buvo įvardijęs sprendimo projektą dėl Savivaldybės lėšų skyrimo įgyvendinant Babrungo gatvės (kelio nuo Noriškių tilto iki Kaušėnų kaimo Birutės gatvės) Nausodžio seniūnijoje apšvietimo projektą – šiems darbams vykdyti nebuvo numatyta lėšų, tačiau, vykdant gatvės rekonstrukcijos darbus, nutarta imtis ir apšvietimo. Pagal sprendimo projektą iš biudžeto prašyta skirti 150 tūkst. eurų. Tiek preliminariai nurodė gatvės darbus atliksiantis rangovas – UAB „Valda“. Iš pradžių siūlyta šį klausimą išvis išmesti iš darbotvarkės. Po pertraukėlės visgi nubalsuota teigiamai, įrašant, kad skiriama iki 150 tūkst. eurų ir kad darbams atlikti Savivaldybės administracijos direktorius turės skelbti konkursą.
Kur dingo Savivaldybės tarybos narys?
Besibaigiant Savivaldybės tarybos posėdžiui, Vaidotas Skierus pasiteiravo, gal kas žino, kur dingęs jų kolega Petras Beinoras? „Jau penktą posėdį nematome Petro, gal žinote, kur jis yra?“ – klausė politikas. Kiti Tarybos nariai taip pat sunerimo, ėmė spėlioti, gal kokia bėda, gal liga bus kolegą užklupusi… Meras A. Klišonis padėkojo už pastabumą ir pažadėjo sužinoti, kodėl P. Beinoras nebelanko posėdžių.
Lina MOTUŽIENĖ
Nuotraukoje: Dėl biudžetinių įstaigų buhalterijos centralizavimo į Tarybos posėdį atėjusioms buhalterėms teko ir pastovėti – ne visoms salėje užteko vietos kur prisėsti.