Antradienis, 2018 m. birželio 19 d.

Ty­čia rū­sy­je už­da­ry­ta nar­vai­šiš­kė su­lau­kė ne at­si­pra­šy­mo, o gra­si­ni­mų

Maž­daug prieš me­tus straips­ny­je „Nar­vai­šiuo­se pus­am­žę mo­te­rį ty­čia už­da­rė rū­sy­je“ trum­pai ap­ra­šė­me įvy­kį pa­gal po­li­ci­jos pra­ne­ši­mą, kai mi­nė­ta­me kai­me ke­tu­ri jau­nuo­liai ty­čia bu­vo įka­li­nę kai­my­nę rū­sy­je, o pa­rei­gū­nams ją iš­lais­vi­nus, pri­šo­kęs vienas dar ir mo­sa­vo kumš­čiais. Ko­vo 13 die­ną, pra­ėjus be­veik ly­giai me­tams po įvy­kio, trys mo­ters skriau­di­kai sė­dė­jo teis­mo suo­le: Dei­vi­das Skur­daus­kis (gim. 1997 m.), jo bro­lis Os­val­das Skur­daus­kis (gim. 1998 m.) ir Ri­char­das Ga­ba­liaus­kis (gim. 1992 m.). Pas­ta­ro­jo bro­lis – Vy­gan­tas Ga­ba­liaus­kis (gim. 1993 m.) – teis­me ne­pa­si­ro­dė, tad jis bus su­im­tas.

Ne­tei­sė­tas lais­vės at­ėmi­mas ir vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mas – to­kie kal­ti­ni­mai yra pa­reikš­ti smar­kia­jai Nar­vai­šių kai­mo ket­ve­riu­kei. Ta­čiau teis­mui šios by­los at­vers­ti ne­pa­vy­ko ir iš an­tro kar­to.
Pir­mą­jį kar­tą – pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je – nė vie­nas iš kal­ti­na­mų­jų ne­si­var­gi­no at­va­žiuo­ti į teis­mą, tad vi­sus bu­vo pa­ves­ta at­ves­din­ti po­li­ci­jai. Ko­vo 13 die­ną, kaip mi­nė­ta, trū­ko vie­no – V. Ga­ba­liaus­ko. Kaip tei­gė E. Ga­ba­liaus­kis – bro­lis tie­siog at­si­sa­kė va­žiuo­ti į teis­mą ir vis­kas! Tei­sė­ja pri­ėmė nu­tar­tį kar­do­mą­ją prie­mo­nę su­griež­tin­ti – vie­to­je ra­šy­ti­nio pa­si­ža­dė­ji­mo ne­iš­vyk­ti – į su­ėmi­mą. Ki­tą po­sė­džio da­tą pa­sky­rė po mė­ne­sio.
Nu­ken­tė­ju­sių­jų suo­le sė­dė­ju­si 51 me­tų Jo­lan­ta N. po po­sė­džio su­ti­ko trum­pai šnek­te­lė­ti.
Mo­te­ris sa­kė iki šiol ne­su­lau­ku­si jau­nuo­lių at­si­pra­šy­mo. Prie­šin­gai – vie­nas iš jų, t. y. teis­me ne­pa­si­ro­dęs V. Ga­ba­liaus­kis, ne per se­niau­siai jai net­gi gra­si­no.
Nar­vai­šiš­kė nuo įkau­šu­sių jau­nų kai­my­nų nu­ken­tė­jo pra­ėju­sių me­tų ko­vo 26-osios po­pie­tę. Bro­liai Ga­ba­liaus­kai, gy­ve­nan­tys ta­me pa­čia­me na­me kaip ir ji, su to pa­ties kai­mo gy­ven­to­jais Skur­daus­kiais tą­dien „ulia­vo­jo“ kie­mo pa­vė­si­nė­je.
Taip jau su­ta­po, jog tą­dien Jo­lan­tai N. pri­rei­kė par­si­neš­ti bul­vių. Prieš 14 va­lan­dą pa­li­ko puo­de ver­dan­čią mė­są ir iš­ėjo į rū­sį, ku­ris yra kiek to­liau nuo na­mo.
Kie­mo pa­vė­si­nė­je gir­tau­jan­tis jau­ni­mas pa­ste­bė­jo, kaip kai­my­nė nu­si­lei­do į rū­sį ir nu­ta­rė jai iš­krės­ti šu­ny­bę – vie­nas jų pri­šo­kęs už­šo­vė du­rų skląs­tį.
Mo­te­ris sa­kė, jog bu­vo tik pra­dė­ju­si rink­ti bul­ves į krep­šį, kai iš­gir­do trink­te­lint sun­kias du­ris. Jo­kio ki­to iš­ėji­mo ne­bu­vo, tad Jo­lan­ta N. ėmė ba­la­do­tis ir šauk­ti pa­gal­bos. Ta­čiau jau­ni­mė­lis iš už­da­ry­to­sios tik šai­pė­si ir ty­čia pa­gar­si­no mu­zi­ką.
Vie­na lai­mė, jog įka­lin­ta nar­vai­šiš­kė į ki­še­nę bu­vo įsi­dė­ju­si mo­bi­lų­jį te­le­fo­ną. Var­gais ne­ga­lais, tai at­si­ran­dant ry­šiui, tai pra­dings­tant, ji su­ge­bė­jo pri­skam­bin­ti po­li­ci­jai.
Nuo už­da­ry­mo iki iš­lais­vi­ni­mo pra­ėjo dvi va­lan­dos – pa­rei­gū­nai mo­te­rį iš rū­sio iš­lei­do maž­daug 16 va­lan­dą. Kaip vė­liau pa­aiš­kė­jo, po­li­ci­nin­kai klau­sė pa­vė­si­nė­je sė­din­čių jau­nuo­lių, ko­kia­me rū­sy­je ga­lė­tų bū­ti Jo­lan­ta N., ta­čiau šie ty­čia pa­rei­gū­nus klai­di­no, sa­ky­da­mi, kad mo­te­ris yra ki­to­je vie­to­je.
Vos nar­vai­šiš­kė bu­vo iš­lais­vin­ta ir pa­rei­gū­nams pa­ro­dė į ga­li­mus skriau­dė­jus, kie­me pri­puo­lė V. Ga­ba­liaus­kis – net prie po­li­ci­jos akių par­grio­vė ją ant že­mės ir kumš­čiu ėmė muš­ti kur pa­puo­lė. Pa­rei­gū­nams jį nu­tem­pus, mo­te­ris įė­jo į sa­vo na­mus, bet iš pas­kos at­si­vi­jo Skur­daus­kiai – šie taip pat kė­si­no­si Jo­lan­tą N. „pa­auk­lė­ti“, kol ga­liau­siai vi­są įkau­šu­sią ket­ve­riu­kę po­li­ci­nin­kai iš­ve­žė į areš­ti­nę.
Tą­syk, kaip tei­gė pa­šne­ko­vė, ga­lė­jo su­deg­ti vi­sas na­mas, o ten juk gy­ve­na ne tik ji ir Ga­ba­liaus­kai, bet ir dar ke­lios šei­mos. Mo­te­ris pri­si­mi­nė, jog ta­da, kai bu­vo iš­lais­vin­ta ir par­ėjo na­mo, van­dens, ku­ria­me vi­rė mė­sa, jau be­veik ne­be­bu­vo – dar ke­lios mi­nu­tės, ir vis­kas bū­tų pra­dė­ję svil­ti, deg­ti…
Jo­lan­ta N., be abe­jo, pa­ty­rė ir fi­zi­nį skaus­mą, ir mo­ra­li­nį su­krė­ti­mą. Nors į me­di­kus mo­te­ris ne­si­krei­pė, ta­čiau, kaip pa­ti tei­gė, ant kū­no bu­vo mė­ly­nių, rei­kė­jo ir vais­tus ku­rį lai­ką var­to­ti. To­dėl iš mi­nė­tų kai­mo chu­li­ga­nų ji sieks pri­si­teis­ti ne­tur­ti­nę ža­lą.
Mo­te­ris sa­kė esan­ti naš­lė, Nar­vai­šiuo­se gy­ve­nan­ti vie­na. Vai­kai jau su­au­gę. Bu­vo po įvy­kio pas jų iš­vy­ku­si ku­riam lai­kui pa­bū­ti, bet vėl grį­žo na­mo. Liūd­na, bet nei men­kiau­sio ap­gai­les­ta­vi­mo, nei jo­kio at­si­pra­šy­mo dėl sa­vo po­el­gio smar­kuo­liai nu­ken­tė­ju­sia­jai iš­reikš­ti taip ir ne­su­ge­bė­jo. Ma­tyt, to­kie as­me­nys drą­sūs bū­na tik pa­vė­si­nė­je, prie bu­te­lio…
Iki mi­nė­to nu­si­kal­ti­mo teis­ti bu­vo R. Ga­ba­liaus­kis ir D. Skur­daus­kis.
Už ne­tei­sė­tą žmo­gaus lais­vės at­ėmi­mą (BK 146 str. 1 d.) įsta­ty­mas nu­ma­to bau­dą ar­ba areš­tą, ar­ba lais­vės at­ėmi­mą iki tre­jų me­tų, o už vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mą (BK 284 str.) ga­li bū­ti ski­ria­mi vie­šie­ji dar­bai, bau­da, lais­vės ap­ri­bo­ji­mas, areš­tas ar­ba lais­vės at­ėmi­mas iki dve­jų me­tų.

Li­na MOTUŽIENĖ

Komentarai
Kiti straipsniai